Po ilgų diskusijų, sau draugais nusprendėme, kad Lietuvos pajūryje tikrai nerasime ramios vietos poilsiui, todėl buvo pasirinkta Latvija. Prisipažinsiu, žiūrėjau į tai skeptiškai, bet po trejų dienų praleistų Engurėje drąsiai galiu teigti – tai nuostabi vieta poilsiui.

Kempingas geras kilometras nutolęs nuo Engurės miestelio, prie jūros – Rygos įlankoje. Įsikurti galima pušyne (2 latai už palipinę ir 5 už automobilį). Mes pasirinkome vietą prie pat jūros (gal 10 metrų iki jos). Šalia stalas su suolais ir laužavietė. Negalėjau net įsivaizduoti, kad taip arti jūros įmanoma statyti palapines.

Vanduo ramus, beveik nėra bangavimo. Nustebino ir jo skaidrumas. Tik vienas kitas žmogus praeina pajūriu. Žodžiu – kažkas panašaus ką esu matęs tik per filmus. Štai keletas nuotraukų kaip atrodo pajūris (truputėli tamsokos, nes atvykome penktadienio vakarą).

Kempinge gali pasijusti, kad esi Lietuvoje. Per visas 3 dienas negirdėjau ne vieno kalbančio latviškai. Visi aplinkiniai lietuviai. Nėra ko stebėtis, nes daugeliui yra pasirinkimas ar sukarti daugiau kilometrų iki Palangos ar pasirinkti trumpesnį atstumą iki Engurės. Tikiu, kad apsisprendimas vienareikšmiškai – Latvijos pajūris.

Galiu teigti, kad atsipalaidavom 100 %: šiltas oras, tinklinis, aitvarų kėlimas, mini futbolas, maudynės jūroje, sriuba virta ant laužo, šašlykai, na ir žinoma šaltas alutis

Kitame įraše pabandysiu jums parodyti keletą nuostabių gamtos nuotraukų, kurias užfiksuoti padėjo mano naujasis pirkinys. Saulės tekėjimo vaizdai gavosi nuostabūs.

Užvakar pagaliau sulaukiau savo naujojo fotoaparato. Ateina laikas kada žmogus daugiau atsižvelgia į tuos daiktus, kurie suteikia kokybinius pojūčius. Mūsų “olimpus FE-190” jau paseno technologiškai. Tiesiog pabodo žiūrėti į tamsias ar išsiliejusias nuotraukas.

Nesakau, kad šis fotoaparatas blogas. Mažiukas, patogus, pigus. Pradžiai – tai neblogas pasirinkimas. Bet bėgant laikui ir tobulėjant fotografavimo įgūdžiams, supratimas apie geras nuotraukas keičiasi.

Todėl pribrendo laikas keisti šį “seniuką”. Ieškota nemažai. Noriu padėkoti visai blogosferai – kurioje tikrai gali rasti informacijos. Juolab, nemažai blogerių mielai padeda, pakonsultuoja. Mano atveju – didelis dėkui inferno. Patariu apsilankyti jo tinklaraštyje, jei prijaučiate fotografijai, tai šiame bloge tikrai rasite reikalingos ir įdomios informacijos.

Ir štai manasis “žaisliukas” – Canon PowerShot SX1 IS.

Nevardinsiu jo galybių ir visų parametrų. Nes tik šiandien su savuoju augintiniu bandžiau jį gamtoje. Tačiau daugiau teko su Tingiu žaisti nei fotografuoti

(Asmeninis archyvas/nuotrauka)

Po ilgų mastymų, su drauge nusprendėme, kad ir kaip, bet prie jūros lietuviui privalu nuvažiuoti. Pasirinkome Šventąją galvodami, kad čia bus nors kiek mažiau žmonių (klydome). Juolab orų prognozė mums buvo į naudą. Planas paprastas – penktadienį nuvažiuoti į Šventąją, susirasti kambarėlį, nukeliauti prie jūros. Šeštadienį dar kiek pagulėti paplūdimyje ir po pietų traukti namų link.

Galiu pasakyti, kad trumpas atokvėpis mums pasisekė. Kelionė truko pusantros valandėlės. Nesutikome jokių kamščių. Šventosios prieigose laukė begalės žmonių, kurie siūlė gyvenamąjį plotą. Vis gi surizikavome apžiūrėti pačio miestelio centrą, vildamiesi ten rasti kokį namelį.

Ir čia, kaip aklom vištom grūdas, pasitaikė skelbimas – dvivietis kambarys, parai 50 litų. Iki jūros 10 minučių kelio. Dviem kambariam skirtas tualetas, šaldytuvas, karštas vanduo duše 9 minutės – 3 litai. Gal būt pasiūlymas ir nepigiausias, bet nusprendėme netaupyti šioje situacijoje.

Parkeliavome iš paplūdimio raudoni kaip vėžiai, nusiprausėme, pailsėjome. 22.15 valandai įsigijome bilietus į Manto koncertą “Titanike”. Turėdami pora laisvų valandėlių prisėdome kavinėje užkąsti.

Manau apie maisto kokybę nereikia čia daug ir pasakoti, patys esate su tuo susidūrę. Žmonių daugėjo kas minutę, padavėjos nespėja, klientai pyksta. Žodžiu reikia suprasti, kad pajūrio kurortai skirti ne valgių gurmanams.

Manto koncertas tikrai šaunus. Nors trumpas, bet užteko ir to, kad gauti neblogą dozę geros nuotaikos. Šis dainininkas moka daryti šou. Tikrai nesigailim apsilankę.

Po koncerto (apie 24 val.), gyvenimas Šventojoje tik prasidėjo. Tačiau mums pakako 3 valandų gulėjimo paplūdimyje bei vakaro programos. Todėl pasukome nakvynės vietos link.

Šeštadienio diena tikrai buvo be proto karšta. Kojos svilo stovint ant smėlio. Ištempėme 2 valandėles, nes iš po vakarykščio deginimosi skaudėjo visas kūnas. Atsiskaitę su kambario prižiūrėtoju bei nupirkę suvenyrų namiškiams, pajudėjome iš Šventosios.

Žinoma kaip be HBH. Niekada nepravažiuojam nesustoje čia pavalgyti. Tik prieš tai teko stebėti 3 kilometrų mašinų kamštį. Karšta, mašinos kaista, keletas matosi jau paleidusios dūmus pro kapotą. Kaip gerai, kas mes važiavome penktadienį, nes šeštadienis spėju buvo beprotiška diena poilsiautojams.