Savaitgaliui grįžome į savo gimtąjį miestelį. Geras jausmas pasisvečiuoti pas tėvus, pabendrauti su savo mažuoju (tiksliau jau paaugliu) broliuku.

Šeštadienį Ventoje vyko vaikų futbolo turnyras, skirtas buvusio trenerio garbei (deja jau palikusio mus…). Gražu žiūrėti, kaip jaunimas žaidžia futbolą, koks azartas, kova. Mažas miestelis, tačiau šio sporto tradicijos senos. Broliukas jau aštuoni metai gainioja kamuolį. Labai džiaugiuosi, kad jis turi tokį laisvalaikio praleidimo būdą.

Šiuo metu visus organizacinius reikalus tvarko Ventos gimnazijos 11-okė Justina. Tai dar vienas išskirtinumas. Panelė komunikabili, paprasta, maloni, žaidžianti futbolą. Vietoj to, kad laisvalaikį leistų su draugėmis, ji veda treniruotes mažiesiems, tvarko varžybų grafiką ir pan. Manau tai įtakojo ir tai, kad be berniukų komandoje gerai jaučiasi ir mergaitės.

Apdovanojimo akimirkos pačios džiugiausios. Įteiktas medalis didžiausias atlygis ir puiki motyvacinė priemonė.

Dar keletas įdomesnių akimirkų…