magazine_rack 

Niekada negailėjau finansų įdomių žurnalų įsigijimai. Kaip geografijos mokytojas negaliu praleisti nė vieno “GEO”, “National Geograhpic” ar “Iliustruoto mokslo” numerio (viename iš įrašų aptariau pranašumus ir trūkumus šių žurnalų). Perku ne tik dėl savęs. Ne kartą juose pateikta informacija gelbėjo mane pamokų metų, o ir mokiniams įdomu pasidarbuoti su netradicine darbo priemone.

Prie šio trejeto prisideda dar keletas IT tematiką rašančių leidinių. Tradiciniu tapo “Computer Bild” ir “Computer Bild Patarėjęs”. Kartais rankose atsiduria “Computer Active”. Žinoma rimtas “kompiuterastas” pasakytų, kad šie žurnalai nėra vertingi ir visą info galima rasti internete. Iš dalies sutinku. Daugelis juose esančių straipsnių – tipinė reklama, be kurios leidiniai tiesiog neišgyventų, tačiau yra ir tikrai vertingos medžiagos, kurios man, kaip šiek tiek pažengusiam vartotojui, pakanka.

Susigundžiau pažvelgti Į “NK”. Tiesa pasakius, Džiugo įrašas paskatino tai padaryti. Įspūdis – geras. Rimti ir tuo pačiu lengvai suprantami straipsniai. Matosi, prioritetai skiriami IT tematikos plėtojimui, o ne vien kompiuteriniu “dziunguliungų” pateikimui.

Skaitinėjant “NK” pagalvojau apie švietimo tematiką rašančius žurnalus. Juokinga, kad net verkti norisi. Pasirodo – nežinau tokių. 2008 metų rudenį į rankas buvo papuolęs “Veido” išleistas specialus priedas, skirtas moksleivių tėvams. Žinoma informacija apėmė žymiai platesnę auditoriją. Aktualių straipsnių buvo ir mokytojams. Deja, tolimesnio šio priedo likimo nežinau, naujų numerių neužtinku.

Gal vertėtų paminėti “Švietimo naujienas”. Nors tai nėra tipinis žurnalas, sakyčiau labiau švietimo ministerijos įrankis, kurio pagalba “garbinami” minėtos ministerijos darbai. Apie Laikraštį “Dialogas” taip pat sunku ką teigiama pasakyti. Paskaitinėjus jį apima jausmas, kad pagrindinis mokytojo darbas – verkšlenimas, skundimasis ir daugiau nieko. Taip, pasitaiko ir gerų straipsnių, bet man asmeniškai jų tikrai trūksta.

Esu kalbėjęs apie švietimo naujienų plėtros stagnaciją. Panašu, kad tradicinė informacijos priemonė žurnalas – nedomina mūsų švietimo. Politika, reklama, IT, komunikacijas ir  pan. plėtojasi visais įmanomais būdais (laikraščiai, žurnalai, žinių portalai, atskiros svetainės, tinklaraščiai). Kodėl švietimiečiai turi tokį siaurą informacijos sklaidos supratimą, sunku pasakyti. Gal čia įsijungia konservatyvizmas, gal tokio tipo informacijos nepopuliarumas, o gal paprasčiausiai nenoras…