(krizeine.lt/nuotrauka)
Nesenai viename iš savo įrašų kalbėjau apie universitetų situaciją po studento “krepšelių” dalybų. Kartu bandžiau padiskutuoti apie šių įstaigų ateitį.
Pasirodo permainų banga kur kas didesnė nei buvo galima įsivaizduoti. ŠMM pareiškė, kad palaiko ir skatina planus tų universitetų jungimuisi, kurie surinko mažiausiai krepšelių.
Žinoma nusistovėjusią tvarką bus tikrai sunku reformuoti. Savi interesai – pagrindinė kliūtis, juk jungiantis automatiškai mažėtų “šiltų” vietų, kuriose sėdi įtakingos personos.
Dar reikėtų paminėtu ir principus. Pakalbėjus su keletą draugų, kurie studijavo(uoja) skirtinguose universitetuose, supratau, kad ir patys studentai gana “skaudžiau” reaguoja į kalbas apie jungimąsi (juk kiekvienas galvoja, kad jų mokymosi įstaiga bei specialybė yra svarbiausia ir nepakeičiama). Ką jau kalbėti apie universitetuose dirbančius žmones.
Bet vis gi – kažką keisti tikrai reikia. Nes vis dar murdomės sustabarėjusioje sistemoje.
Posted in 
Tags: 
Jau praeitą vasarą su mokslinės praktikos vadovu diskutavom šia tema. Jis buvo labai už susijungimą paaiškindamas tiesiog gerų specialistų skaičium. Tarkim ląstelės biologiją mokosi ir medikai, ir veterinarai – o dėstytojų tam gerų reik po 1 kiekvieam universitete. Tai jei susijungtų, eitų visi pas 1 tikrai gerą dėstytoją. Pagerėtų studijų kokybė. O kur dar sutaupymas padarius bendrą administraciją. Aš už geras reformas
.