(15min.lt/nuotrauka)
Penktadienį mokykloje įvyko 11-12 klasių tėvų susirinkimas į kurį buvo pakviestas KTU atstovas prof. S.Raila, turėjęs kalbėti apie stojimo tvarką. Savo klasės tėvelių laukiau kabinete, bet susigundžiau nueiti pasiklausyti.
Išgirdau nemažai. Gaila tik, kad nieko tinkamo ir reikalingo. Apie stojimo sąlygas kalbėta trumpai ir kaip visada labai painiai. Dominavo savo universiteto (KTU) reklama. Labai įstrigo gerbiamo profesoriaus pozicija kolegijų atžvilgiu. Galima susidaryti nuomonę, kad kolegijos Lietuvoje nelabai ir reikalingos. Kam tie trys metai bereikalingo mokymosi. Faktas, kad po studijų kolegijoje BŪTINAI rinksies magistrą, čia jau susidursi su išlyginamosiomis studijomis ir pan. Suprask – Lietuvai reikalingi specialistai turintys tik aukštąjį išsilavinimą (na tai ir nesistebėkim, kad magistrantas dirba kasoje ar vežioja prekes).
Profesoriaus kalboje žodžių “bakalauras” ir “magistras” atitikmenis įvardinčiau kaip “lopšelio grupė” ir “priešmokyklinė grupė”. 6 (+-) metai universitete tampa norma, kurią privalo įvykdyti visi. Jokio išskirtinumo, jokios siekiamybės. Kiekvienas gali skaityti Platoną, Aristotelį, kiekvienas žino kas yra paradigma, kiekvienas moka rašyti mokslinius straipsnius, atlikti bandymus su nano technologijomis. Būtų juokinga, jei ne būtų graudu… Universitetai dėl “krepšelių” pasiryžę viskam.
S.Raila apie studijas kalba kaip apie lengvą, svajingą pasivaikščiojimą Palangos tiltu. Skaidrėse pridėjęs įvairių naujovių (išradimų, technikos ir pan.). Bet taip nėra. Turėkim omenyje, studijos daugeliu atveju mokamos ir tikrai nemažus pinigus. Abiturientai prisiklauso tokių gražių pasakėlių ir stoja galvodami, kokie jie bus rimti nano technologijų žinovai ar informacinių technologijų asai. Rezultatas – pirmos sesijos metu atsiranda nemažai tokių, kurie supranta esantys ne savo vietoje.
Šaunu, kad populiarinami tikslieji mokslai. Aukštųjų technologijų specialistai Lietuvai labai reikalingi ir ateityje jų paklausa didės. Tačiau reikia jaunam žmogui, darančiam svarbų žingsnį gyvenime, atverti akis, parodyti su kuo jis susidurs.
Be techninių specialybių KTU siūlo ir socialinio pobūdžio studijas. Deja profesorius apie jas nieko nepasakė. Tai kam tada iš vis jos reikalingos techninės pakraipos universitete? Retorinis klausimas…
Labiausiai patikęs pavyzdys – žmogus pabaigęs elektrotechnikos bakalaurą gebės dirbti su naujausia šios srities technika. Po keturių metų studijų, jis galės grįžti į Telšius, atidaryti automobilių tvarkymo servizą ir galės atlikti naujausių automobilių diagnostiką. Gražu….
Dar vienas pavyzdėlis – žmogus baigęs dizainą kolegijoje norės iškarto tapti architektu. Tam reikės magistratūros, ir be abejonės jis ten stos. Baigęs ją, kurs įspūdingus pastatus. Gražu…
Būta ir daugiau pasakėlių. Nebenoriu jų rašyti. Diskutavom su tėvais apie profesoriaus kalbą. Paklausus jų – kaip suprato bendrojo priėmimo tvarką, išgirdau – “ten per internetą kažkaip…” Va jums ir paskaitos nauda. Pripasakota pasakėlių, o naudos praktiškai jokios.
Posted in 
Mamam gavo emmailą (ji kolegijoj dėstytoja dirba), kad ir kažkaip ten reikės važinėti po miestus ir skleisti info. Šio profesoriaus kalba parodo, kokio lygio ten dėstytojai… KTU nėra blogas universitetas, bet turi daugybę skaudulių (kiek teko iš ten studijuojančių girdėti).
O tai ko jūs tikėjotės ? Dabartinė švietim politika skatina “konkurenciją” dėl “kreptelių”. Tipo rinka kuriama.
O dabartinėj rinkodaroj, kai daugelio produktų išskirtinumas yra “brandas” pagrindinė kovos priemonė liko REKLAMA. Tuo ir užsiiminėja gerb. prof. hab. dr. visokie važinėdami po kaimus. (tiesa, Raila kolkas dar tik doc. dr.)
Tokius dėdes galima labai nesunkiai “pastatyti į vietą” paklausus statistikos: kiek jų universiteto abutirentų baigę gauna darbą, kiek dirba pagal specelybę ir kokia vidurinė baigusiojo alga.
Ypač visokias architektais.
Lietuvoje šiuo metu yra suformuota labai įdinga praktika, kai bet kokiam rimtesniam dabrui reikalauja universitetinio išsilavinimo (kas keisčiausia nebūtinai pagal specelybę), todėl be to iš principo nereikalingo popieriuko tavęs net į pirmą interviu nepakvies. Dėl to ir turim situaciją.. kai migracijos departamentui vadovauja filologas o energetikos ministerijai – ekonomistas apskaitininkas…
P.S. dirbti su moderniausia auto diagnostikos įranga užtenka mokėti skaityti.. ir bent elementariai žinoti kompus. Čia net profkės turėtų pilnai užtekti (ikiši štekeri.. ir skaitai ką ekrane rašo. po to imi “gedimų medžius” ir tikrini
Tiesa yra tokia, kad universitetų atstovai vargiai jums gali papasakoti apie bendrajį priėmimą ir tvarką, nes ir pačioje Švietimo ir mokslo ministerijoje dar iš esmės niekas neaišku. Viskas daroma ir keičiame eigoje be jokio plano ir galiausiai bus kaip ir pernai, kad paskutinę akimirka keisis ne tik priėmimo į AM tvarka, bet ir sąlygos…
Sėkmės
Nuoširdžiai užjaučiu abiturientus, o renkantis studijas siūlyčiau vadovautis pirmiausia savo norais, antra rinktis kuo unikalesnes specialybes, nes Lietuvoje diplomuotų vadybininkų ir teisininkų tikriausiai užtektų visoms trims Baltijos valstybėms, trečia, renkantis aukštąją mokyklą turėkite omenyje, kad Lietuvos universitetuose studijų kokybė apyligė (TIK PAČIŲ UNIVERSITETŲ VARDŲ PRESTIŽAS VISUOMENĖJE SKIRIASI), gal dar kiek labiau skiriasi konkrečių katedrų, specialybių lygis(šiuo atveju jau reikėtų išsamiau pasigilinti ir tikrai žinoti kokia specialybė domina), bet tikrai VU nėra universitetų Dievas ir nereiškia, kad ten viskas tvarkoje. Tikrai nėra geriau studijuoti VU belenką nei, kad kitame universitete savo mėgiamą dalyką.
Ir pabaigai tiems kas turi iš ko ar ketina studijuoti mokamose vietose: “Aš niekada nesiryžčiau mokėti tokių pinigų už studijas nei VU nei jokiame kitame Lietuvos universitete kai kaikuriuose užsienio universitetuose studijuoti galiu nemokamai, o studijų paskolų sistema Lietuvoje apsurdiška (kažin kaip Lietuvoje reiks atiduoti mažiausiai 20 000 paskolą su procentais ką tik baigusiams studijas, kai darbų pasirinkimas yra toks, jog jei baigėte vadybą tai be darbinės patirties šiandien darbo galite tikėtis maximoje.”
Planuodami savo ateiti nepasiduokite stereotipinei galvosenai ir neprasiskolinkite vien tam ,kad baigti universitetą. Jei tikrai norėsite kažką pasiekti gyvenime tai ir pasieksite
ech, reklama tikrai…
aš irgi jei galėčiau, važiuočiau bent magistrantūrą studijuoti į užsienį. Visai kitokie dėstytojai, kitoks dėstymo būdas, literatūra ir pan.
Mane ŽIAURIAI supykdė šitas įrašas. Geriau būčiau neskaičius.
P.S. mašinų servisas, indų servizas
Jetau Monika, juk tavęs niekas neverčia skaityti. Na kam tiek kankinies…
Pyk kiek tu nori…
Ištrink mano blogą iš savo kompo, iš savo galvelės. O jei jau neišeina, parašyk man į emailą, rasim tau kaip pagelbėti
Ne ant tavęs pykstu, Tomai. Man patinka tavo blogas, netgi tapau pirmoji jo gerbėja ;D Pikta ant Lietuvos švietimo sistemos…
vienas apie batus, kitas apie ratus
Atsiprašau labai
Man pikta, kad ant kolegijų “stumia”. Blemba, mokiaus tam “prestižiniam” VU, kur auditorijose kliba stalai ir kėdės, nuo lubų byra tinkas, langai supuvę ir visam fakutete gal penkios multimedijos. Aišku, gal čia tik filologynas toks, kur į auditoriją palėpėje reikia lipti girgždančiais laiptas, kurių pakopa gal 30cm aukščio ir 15cm pločio. Pirmą kart AUKŠTOJOJE mokykloje – VK realiai pamačiau, kaip veikia interaktyvioji lenta. Multimedija KIEKVIENOJ auditorijoj, valgykloje gali pavalgyti NETGI STUDENTAS ir kava čia nekainuoja 2,50Lt.
Žodžiu tokie reikaliukai.
Truputį išliejau savo pyktį ;D Jei manai, kad ne laiku ir ne vietoj, tiesiog ištrink mano komentarą
Monika, tavo patirtis labai gerai atspindi įrašo temą. Tiesiog aš nesupratau tavo pirmojo komentaro
Sorry
Galėtum plačiau pasidalinti savo patirtimi
IMHO ne auditorijų kokybė ir multimedios trūkumas didžiausia LT švietimo sistemos problema…
Didžiausia problema yra žmoės, kurie joje dirba. 9 iš 10 yra oportunistai, besitrinantys aukštojo mokslo sistemoje tik dėl to, kad niekur kitur darbo negauna.
MRU tai moderniai gyvena ir dėstytojams yra pasakyta kad naudotų visokias multimedijas ir t.t., tik kartais jų dėstymas nėra pritaikytas naudoti multimediją
kai rašei apie pranešimo struktūrą, prisiminiau ir aš savo mokykloj tokį.. prieš 7 metus. Pagalvojau, nelabai ir skiriasi
Buvo ir pas mus S. Raila. Nereikia ant jo baisiai pykti — jis buvo pakviestas supažindinti su stojimų tvarka, tai ir pasakoja žmogus ne tik apie stojimą į bakalauro studijas, bet ir apie išlyginamąsias studijas, magistrantūrą. Nors turiu pripažinti, kad paskaita buvo tokia stichiška, vis kur nors įbrukant KTU, kad dažnam buvo sunku ką nors dorai suprasti. O ir dėl ‘pasivaikščiojimo Palangos tiltu’ Tau pritariu — tai labai stipriai jautėsi jo kalboje ir mane piktino.
Gi ir taip visiems ‘normalu’ atrodo baigus 12 klasių iš inercijos su banda kitų stoti į aukštąją mokyklą, nes kitaip gali likti nesuprastas, o ir ‘supratingiems’, į vaiko norus įsiklausantiems tėveliams gėdos prieš kaimynus padaryti nesinori…
Naujosios technologijos, filmukas apie visatą (nežinau, ar jums rodė) kai kuriuos papirko, bet, mano nuomone, buvo truputį ‘ne į temą’.
Rodė tą filmuką… Gražu..