(diena.lt/nuotrauka)

Per pasaulį nuvilnijo “pasaulinis streikas prieš interneto cenzūrą”. Lietuvos tinklaraštininkai taip pat bandė prisijungti prie 13 milijonų streikuojančiųjų armijos. Pipedija pateikia garbingą mūsų “kovotojų” sąrašą. Plojimai jiems ir lenkiu galvą. Esate mūsų pažiba.

Žinote, viskas čia būtų kaip ir gerai, bet perskaičius grumlino mintį “… Pasirodo, Lietuvoje visai nieko sudalyvauta, bent jau tie blog’ai, kurie verti skaitymo, sudalyvavo…”. Darau išvadą, susirinko lietuviškų tinklaraščių “asai” ir parodė mums žiopliems (nemokantiems rašyti) kaip reikia kovoti.

Aš sustosiu prie NePo išsakytos minties “… Kodėl žmonės mato kas vyksta JAV, bet nesugeba pamatyti kas vyskta po jų nosimi? Reikia priežasties streikuoti? Tai kodėl nestreikavai prieš latgos mokesčio įvedima USB?…”. Tikrai, tai kur jūs “verti skaitymo” tinklaraštininkai buvote, kada buvo priimtas šis debilizmu smirdintis įstatymas. Juk mūsų bendruomenę tai ypatingai liečia. Mes kuriame skaitmeninį turinį. Mes naudojamės skaitmeninėmis laikmenomis. Mes esame tas lakmuso popierėlis rodantis kas dedas internete.

Tas pats grumlinas spjaudėsi po šios įstatymo priėmimo. Todėl klausių. Ne gi mūsų bendruomenė negalėjo susivienyti ir parodyti, kad esame jėga, su kuria reikia skaitytis? Kodėl tada niekas neuždarinėjo savo puslapių, netamsino ir nedėjo pranešimų bei banerių su protestais, skelbdami apie bandymus apmokestinti tuščias laikmenas? Norite pasakyti, kad normalu nusipirkus naują USB iškarto dalį atiduoti Mijai, Bunkei, Selui ir t.t., nors tą atmintinę naudosi savo reikmėm, keldamas savo kūrinius (straipsnius, nuotraukas ir pan.).

Mielieji, gal visų pirma susitvarkykime savo kieme, o jau po to kelkime koją už Atlanto …?

(echrblog.blogspot.com/paveikslėlis)

Šiandien pabandžiau panagrinėti google analytics teikiamą paslaugą ir susipažinti kas dėjosi mano tinklaraštyje 2011 metais.

Faktai:

• Viso 80 537 apsilankiusiųjų.
• 63,74 % naujų lankytojų (51 3331), 36,26 % grįžtančių lankytojų (29 206).
• 151 984 puslapių atvertimų.
• Vidutiniškai tinklaraštyje lankytojas praleidžia 1 minutę 44 sekundes.
• Dažniausi lankytojai iš Lietuvos. Nemažai užklydusių iš D. Britanijos, Airijos. Pasitaikė ir JAV, Vokietijos ar Norvegijos, bet jie čia užtrukdavo nuo 4 iki 30 sekundžių.
• Miestai: Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Klaipėda, Mažeikiai, Alytus, Tauragė, Dublinas, Londonas, Utena.
• Iš naršyklių, kurių pagalba pasiekiamas mano tinklaraštis, išsiskiria Firefox (45 %), Internet Explorer (25 %), Chrome (22 %), Opera (6 %).
• Apie 300  lankytojų užsuko naudodamiesi mobiliais telefonais ir planšetėmis (Apple iPad, iPhone, Samsung GT-P7500 Galaxy Tab, Nokia XpressMusic, Nokia X3-00, SonyEricsson E15i Xperia X8 ir kt.).
• RSS srautą prenumeruoja iki 130 skaitytojų.
• Raktiniai žodžiai, pagal kuriuos patenkama į tinklaraštį: altajus, latvijos žemėlapis, sveikinimai su drakono metais, www.altajus.net, geografija, saulės sistema, interaktyvi lenta, altajus.lt, altajus.net, smurtas mokykloje.
• Dažniausiai skaitytojai tinklaraštį susiranda per google paieškos sistemą.
• Tinklapiai ir tinklaraščiai atvedantys man  skaitytoją: geografija.lt, facebook.com, laimyss.wordpress.com, dialogas.com, dziugas.w3.lt, zymantelis.wordpress.com, kalbam.lt, portalas.emokykla.lt, grumlinas.lt, burgis.lt, gedzis.net, kleckas.lt, poko.lt, gasiulis.com, mariukasm.lt, technologijos.lt, blogeriai.net.

Išvados:

• Apie apsilankiusiųjų skaičių nelabai galių ką objektyvaus pasakyti. Ar čia daug, ar mažai, Žiūrint su kuo lyginsime. Supratau viena, kad lankytojų skaičius priklauso nuo naujų įrašų dažnumo. Jau savaitė kaip sulaukiu vidutiniškai po 100 naujų lankytojų kiekvieną dieną. Man tai pasiekimas.
• Pagrindinę skaitytojų auditoriją sudaro lietuviai iš didžiųjų miestų. Man galiotų posakis “Savam krašte pranašu nebūsi”.
• Dažniausiai skaitytojai mane randa dėka google paieškos rašydami joje žodį “altajus”. Malonu žinoti, kad čia užklysta ir tie, kuriems rūpi “geografija”, “interaktyvi lenta”. Užsikabino įrašai skirti smurto ir prevencijos programai “OLWEUS”.
• Didelį ačiū reikėtų tarti Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos svetainei (geografija.lt). Iš jos pas mane atkeliauja didžiausias kiekis skaitytojų. Dėkingumą jaučiu Dialogo laikraščiui, emokyklos portalui ir žinoma visiems paminėtiems tinklaraščių autoriams.
• Tokie blogų agregatoriai kaip blogeriai.net ar poko.lt mano tinklaraščiui didelės naudos neduoda. Iš dalies reikia suprasti. Švietimo tematika nėra populiari. Nors stebint KTU gimnazijos direktoriaus blogą turėtų būti atvirkščiai. Ši išskirtinė asmenybė sugeba pritraukti skaitytoją ir įžiebti kibirkštį komentaruose.
• Savimeilę paglostė ir baltasis vaizduoklis paminėdamas mane savoje blogoramoje.

Pirmasis video – choro pasirodymas. Skamba paprastai, tačiau pradėjus klausytis ir išgirdus Prodigy muziką net pasilenkiau prie savojo kompiuterio. Su pasimėgavimu klausiau dar, ir dar, ir dar. Profesionalu, nepakartojama, šiuolaikiška ir dar tuntas gerų epitetų. Čia tiktų vienas posakis – LYGIS.

Šitam video trūksta žodžių. Žemiška, paprasta ir sukelia neapsakomus jausmus. Kiekvieno tėčio svajonė. Pasimėgaukit.

(smosch.com/paveiklslėlis)

Socialiniame tinklapyje Facebook turime grupę, kurioje yra diskutuojama įvairiomis su švietimu susijusiomis temomis. Rekomenduočiau kolegoms panaršyti ir būtinai paprašyti leidimo prisijungti prie jos. Administratoriai čia labai greitai atlieka savo darbą, todėl ilgai laukti ne teks. Grupėje rasite labai gerų nuorodų į įvairius straipsnius, video medžiagą ir panašiai.

Apie komentarus reikėtų pakalbėti atskirai. Stengiuosi nesivelti į ilgas diskusijas, dažniausiai atlieku stebėtojo vaidmenį. Žinoma yra “kabinančių” temų kur niekaip neišeina patylėti. Tačiau vis dažniau į komentatorių tarpą įsipaišo Delfio troliai. Taip vadinu portalo delfi.lt komentatorius.

Piktas, baimingas, irzlus, daug rėkiantis, visada teisus ir nerandantis lietuviškų raidžių klaviatūroje. Tik taip galiu apibūdinti pastarąjį tipažą. Labai tinka ir šis apibūdinimas (nuoroda):

Skurdi dvasinė žmogaus būsena, išprovokuota neturėjimo ko veikti nuobodžiame darbe ir noro pabūti viršesniam už kitus bent virtualioje erdvėje.

Prasidėjus diskusijai visada stengiuosi šiek tiek susipažinti su pašnekovu. Dažniausiai man užtenka apsilankyti jo facebooko frofilyje. Kartais paieškau informacijos ir internete, tiesiog įdomu ar pašnekovas turi savo tinklaraštį, gal yra parašęs šiaip įdomių straipsnių, apžvalgų. Kai kas grupėje buvo pasibaisėję tokiu mano “šnipinėjimu”, tačiau asmeniškai aš čia nematau nieko baisaus ir laikau tai natūraliu informacijos paieškos metodu.

Delfio troliai dažniausiai visada užsislaptinę. Jie retai kada pateikia apie save platesnę informaciją. Atsiranda koreliacinis ryšys, kuo didesnis trolis – tuo mažiau informacijos ir atvirkščiai. Žinoma nesuabsoliutinu visko, bet tendencijos panašios.

Visagalis googlas vis gi leidžia atskleisti trolio tapatybę. Na bent jau apie jo darbovietę ar pažiūras tai tikrai. Juokingiausia darosi tada, kai pamatai, jog už trolio kaukės sėdi rimtoje institucijoje dirbantis žmogus. Greitai galima atkapstyti ką jis mano apie vieną ar kitą įvykį arba už ką jis pasisako, pvz “Gėjams ne!”, o komentaruose paskui skiedžia apie savo liberalias pažiūras.

Suprantu, kiekvienas mes turime savo nuomonę, vieniems ji gali patikti, kitiems ne. Bet tam turime argumentus ir jais remiantis gali vykti diskusija.

Pikčiausia tampa tada, kai toks trolis savo piktumu užgožia visus kitus komentarus. Kai kurie mano, jog troliai pagyvina diskusiją įnešdami šiek tiek anarchizmo. Aš su tuo nenorėčiau sutikti. Pagrindinis jų tikslas – suerzinti kitą, sulaukti pikto atsakymo ir tuo pasitenkinti. Geriausias atsakas į trolio komentarą – jokio atsako. Prisipažinsiu, tenka ir nesusivaldyti bei įsivelti į žodžių karą. Tačiau anksčiau ar vėliau supranti vykdantis kovą su vėjo malūnais ir be reikalo liejantis emocijas. Dedi tašką ir nebekreipi dėmesio.

Apie trolius puikų įrašą surezgė dabar jau nustojęs gyvuoti nezinau.lt. Įžimioji pipedija jiems suteikia “garbės”. Jei norite vizualiai pamatyti trolį peržiūrėkite šį video.

Sveiki mielieji. Vakar kolegė papriekaištavo apie nepildomą tinklaraštį. Ji laukė kalėdinių sveikinimų, nuotraukų. Argumentų pasiteisinti kaip ir neturėjau.

Pasiteisinimas. Lietuvišką blogosferą stebiu nuolat. Su pavydu skaitau Grumlino, Burgio, Austėjos, Dainiaus, Radiocool, Povilo komandos ir kitus tinklaraščius. Stebiuosi jų produktyviu rašymu. Man susikoncentruoti į dažną naujų įrašų generavimą niekaip neišeina. Pasakyti, jog viskas pasikeis naujaisiais metais, negaliu. Turiu daug kitų projektėlių laukiančių savo eilės. Ir jų vis daugėja. Todėl lieka vis mažiau motyvacijos prisėsti prie savo pirmagimio (altajus.net)

Vizija. Vis dažniau pagalvoju apie veiklą, kuri leistų jaustis nepriklausomu nuo esamo darbo. Turiu minčių apie vieną produktą. Žinoma jis susijęs su švietimu. Tačiau plačiau nenoriu nieko pasakoti. Gal ateis tam tinkamas laikas. Kol kas tai tik vizija. Tikiu, jog skaitydami nusijuoksite. Bet tokios mintys leidžia judėti tolyn ir jos nieko nekainuoja. Manau tai svarbiausia.

Apie šventes. Kūčios ir Kalėdos praėjo linksmai. Pas mus atvyko tėveliai. Šiltai pasisėdėjom, paplepėjom. Paskelbiau akcija “Televizoriui ir kompiuteriui – NE”. Nelabai buvau suprastas, bet šiokį tokį laimėjimą apturėjau. Sakyčiau viskas praėjo ramiai ir kaip nekeista šį kartą laimėjau kovą prieš maistą, t. y. nepersivalgiau. Tarpušvenčiu teko riedėti iki mokyklos. Susitvarkiau popierizmą, atlikau užsilikusius darbelius. Žodžiu, naujųjų metų sutikimui esu pasiruošęs.

Sveikinimas. Na ką mieli skaitytojai, noriu pasveikinti visus jus su praėjusiomis Kalėdomis ir ateinančiais 2012-ais juodojo drakono metais. Palinkėsiu laimės, sveikatos, supratingumo, atkaklumo ir didelių laimėjimų visose gyvenimo srityse. Atskirai norėčiau padėkoti savo šeimai, kolegoms, mokiniams (ypač Laimonui ir Žymantui) ir visiems draugams, kurie mūsų nepamiršta.

Su Naujaisiais metais

Ruduo…

Arba jo gali nekęsti, arba jis privalo patikti… Jam nėra abejingų…

Krentantis medžio lapas tampa simboliu… Liūdesys… Vienišumas… Nuovargis… Nusivylimas…

Stiprėjantis vėjas…

Lietaus lašas, lėtai bėgantis lango stiklu…

Akys sekančios jo kelią…

Pripažinkime, visa tai savotiškai žavu… Ir kartu niūru…

Kartais norisi užsimerkti ir nuo visko pabėgti…

Apie nieką negalvoti, viską užmiršus pasinerti kažkur…

Niekur…

Tai tik ruduo…

(15min.lt/nuotrauka)

Pagaliau sulaukėme išsvajotosios vasaros. Tuo pačiu priartėjo mokslo metų pabaiga. Atostogauja ir daugelis mano sekamų tinklaraščių (rašančių švietimo tema). Gal tik nenuilstamasis KTU gimnazijos direktorius randa laiko brūkštelti. Todėl altajus.net tai pat ruošiasi šiokiam tokiam poilsiui. Nors pastebėjau tendenciją, jog oficialiai uždarius rašymo sezoną, įrašų padaugėja. Paradoksas…

Pabandžiau palandžioti po Google Analitics. Šiaip nesu mėgėjas analizuoti savo tinklaraščio statistikos, bet padarysiu išimtį:

• Per paskutinį mėnesį sulaukta 4300 lankytojų.
• Per dieną apsilankė 141 skaitytojas.
• Tinklaraštis atverstas 7500 kartų.
• Vidutiniškai skaitytojas užtrukdavo 1 minutę ir 20 sekundžių.
• RSS srautą prenumeruoja 130 skaitytojų.
• Kalbant apie lankytojų lojalumą: 61 % jų tinklaraštyje apsilankė vieną kartą, 7 % du kartus. Tačiau yra beveik 5 procentai lankytojų, kurie užsuko daugiau nei 200 kartų.
• Dominuojanti naršyklė – Firefox.
• 36 % lankytojų užsuko per paiešką, o 33 % per nukreipiančius puslapius.
• Žmonės atkeliauja pas mane dėka geografija.lt, zymantelis.wordpress.com, facebooc.com, dialogas.com, laimyss.wordpress.com.
• Reikėtų padėkoti grumlinas.lt, skaitykit.lt, sesioszasys.blogspot.com ir žinoma emokykla.lt.
• Raktiniai žodžiai, kurie atveda skaitytojus į tinklaraštį: altajus, latvijos žemėlapis, saulės sistema, geografija, Negyvoji jūra, Aralo jūra, magistro darbo pristatymas, geografijos egzaminas, gamtinė geografija.
• Įrašai sulaukę daugiausia lankytojų: Poilsis Latvijoje, Netradicinio ugdymo įstaigos, Negyvoji jūra, Tai – ko nereikėtų kalbėti, Mokytojo darbas kitaip.

(blog.delfi.lt/nuotrauka)

Sako, jei nori susipykti su oponentu – visada pradėk kalbėti apie politiką. Todėl stengiuosi kuo mažiau reikšti savo politines pažiūras. Tačiau artėjant rinkimams vis gi tenka pasisakyti vienokiu ar kitokiu klausimu bendrame politikos kontekste.

Jau prasidėjo politikierių maratonas po mokyklas. Per ilgesnę pertrauką atlėkus į mokytojų kambarį tenka prisėsti ir pasiklausyti būsimų “asų” kalbų. Vieni, jau turintys patirties, per daug nevynioja žodžių į vatą. Trumpai aiškiai išdėsto savo pažadus (kurių po rinkimų tikrai neprisimins). Kiti matosi nesusigaudantys situacijoje bando parodyti esantys protingi, tačiau rezultate pasirodo klounai.

Vakar kaip tik toks pavyzdys ir apsilankė. Pavardžių nevardinsiu, vietinės reikšmės jie, bet paminėsiu partiją – tvarka ir teisingumas. Nepatingėjau per laisvą pamokėlę atsiversti jų programą. O jetau, man asmeniškai pakvipo diktatūra. Nors pavadinimas viską pasako apie pažiūras. Norėjau paskaitinėti jų mintis apie švietimą. Teko pasitenkinti tik tokiu sakinėliu “Išsimokslinę gyventojai, didelė universitetinį išsilavinimą įgijusių gyventojų proporcija, geras užsienio kalbų mokėjimas – tai būtinos prielaidos siekiant gerovės valstybės”. Absurdų absurdas. Tai ne gi jie neturi savo partijoje žmogaus, kuris galėtų bent kiek profesionaliau aprašyti švietimo tematiką?

Tiek to, grįžtu prie šiandienio susitikimo. Atvyko dvi moterys ir vienas vyrukas. Išgirdus pirmąsias mintis tapo aišku su kuo turim reikalą. Jokios kompetencijos, jokio normalaus supratimo. Nepatingėjau ir paklausiau apie jų partijos deklaruojamą švietimo politiką. Moteris bandė kažką sakyti apie išardytas mokyklas, atleistus mokytojus. Ir iškarto po to pasidomėjo ar atsakė į mano klausimą. Aš drėbtelėjau – “žinoma, kad ne”. Gerai, kad įsikišo direktorius nes jau rezgiau sekantį klausimą. Užsiminus apie mokyklos vidaus ir stadiono renovacijos reikalingumą pastaroji moteris pradėjo niurnėti apie mūsų pačių pastangas ir net paklausė direktoriaus ar mokykla yra užpildžiusi visus reikiamus dokumentus.

Na ar nesudegusio teatro aktoriai. Direktorius vaizdingai parodė pirštais kokio storio pluoštas popieriaus paruoštas ir svarbiausia, kad tikrai ne vienas aplankas. Prisidėjau ir aš – “o jei jus išrinks kaip jūs galėtumėte mums padėti?”. Čia moteriškė iš vis pasipiktino. Kalbą perėmė vyrukas. Bandė suregzti sakinį į temą, bet sunkokai buvo galima suprasti jo mintis.

Viso šio spektaklio atpasakojimu noriu pasakyti, kad politikieriai (esami, būsimi) privalo pagalvoti prieš eidami į įstaigas ar jiems pakaks kompetencijos spręsti tos įstaigos problemas. Mano minėtu atveju gavosi visiškai kitaip. Trijulė pabandė pavaikščioti po mokyklas neįsigilinę į jų gyvenimą. Rezultatas – neturėjimas ko pasakyti ir pasipiktinimo grimasos.

Pradėjus moterėliai kalbėti, kad privalome visi eiti balsuoti taip ir norėjosi jos paklausti – “eiti tai eiti, bet ar yra už ką balsuoti…?”

Pradžioje šypsojausi, bet paskui liko tik pyktis ir nusivylimas. Pagalvokite, kiek tokių bukagalvių dirba visoje Lietuvoje. Jei šiam “asui” geriau su apšvietimu nei su švietimu – tai apie ką galima kalbėti…

Dar viena specialistė. Čia viskas aišku kaip ji papuolė į tokią “šiltą” vietą. Gerbiu jaunus specialistus, bet reikia žinoti savo galimybes. Nesugeba sakinio pasakyti. Sakysit žurnalistė užsipuolė? Jetau, pastaroji labai ramiai ir paprasčiausius klausimėlius pateikė. Viršūnė – klausimas apie šiandienines aplinkosaugos problemas Kaune. Tuščia vieta. Akivaizdi nekompetencija. Nors šio termino nereikėtų net minėti žiūrint į gerbiamą Kauno miesto savivaldybės aplinkosaugos skyriaus vedėją…

Antrąjį video nugvelbiau iš Dainiaus Radzevičiaus.