Štai ir išaušo rugsėjo 1-osios rytas.
Sveikinu visus mokinius, pedagogus, savo kolegas ir tinklaraščio lankytojus.
Žinau, prasidės sunkus darbas, bet toks jau mūsų visuomeninis gyvenimas.
Mokslas buvo ir liks svarbus gyvenimo palydovas.
Todėl nusišypsokime ir drąsiai ženkime pažinimo keliu.
Dar kartą visu sveikinu su šia gražia diena!
Sveiki sveiki sveiki, pagaliau namuose internetas. Jau dvi savaitės kaip kompiuteris buvo naudojamas tik muzikos perklausau. Kaip matau ir skaitytojų ratas sumažėjo. Per 14 dienų nė vieno įrašo. Nieko, pasistengsiu atsigriebti.
Nepasakyčiau, kad interneto nebuvimas labai jau sutrikdė mano gyvenimo ritmą. Išvada – dar nesu priklausomas nuo kompiuterio. Tenka pripažinti, visą šį laiką turėjau labai daug darbo. Visų pirma persikėlėme į namą. Kraustymosi darbai laaabai jau “užknisantis” dalykas. Prakaito pralieta tikrai nemažai. Žinoma ir namas reikalavo šiokių tokių pertvarkų. Ką jau kalbėti apie kiemo ir sodo-daržo priežiūrą.
Su drauge juokaujame, kad tapsime tikrais kaimo žmonėmis. Pjovimas, ravėjimas, kasimas, malkų skaldymas ir t.t. Tai nėra blogai. Vakare nieko nebesinori, krenti į lovą, 5 minutes bandai pavėpsoti į televizorių ir viskas. Kas įdomiausia, jei bute laisvomis dienomis norėdavosi ilgai ryte miegoti, čia kaime viskas atvirkščiai. Draugė ruošiasi į darbą ir aš jau nebe labai galiu sudėti akių. Tačiau svarbiausias dalykas – mūsų augintiniui čia tikras rojus. Teritorija aptverta, todėl leidžiame lakstyti visur. O kaip pavargsta, krenta miegoti nesirinkdamas vietos… 
(nuotrauka/kittygenius.com)
Tinklaraštis vėl kiek primigęs. Galvoje per daug pašalinių minčių, todėl naujiems įrašams pritrūksta kūrybinio įkvėpimo. Viso to priežastis – ilgai lauktos svajonės išsipildymas.
Įsigijome nuosavą gyvenamą namą. Kartu su juo ir šūsnį problemų. Vienos iš jų visai malonios, kitos sugeba išsemti visas protines jėgas. Gyvename vien tik planais. Tai nėra blogai, bet esmė tame, jog viskas sukasi apie man visai tolimas sritis: namų dizainas, statybos ir pan. Nors dabar ledai jau pralaužti. Visagalis internetas ir kelėtos gerų žmonių patarimai padėjo nors minimaliais suprasti situaciją.
Po labai ilgų diskusijų nusprendėme atidėti namo remontą ir žiemą praleisti tokiame koks jis yra. Stovis nėra blogas, tačiau norisi to kas nauja ir pažangu. Iki pavasario turėsime laiko sutvarkyti visus biurokratinius reikalus (susijusius su projektavimu ir statybos leidimais), apsiprasti su namu, pamatyti blogąsias ir gerąsias jo puses.
Tinklaraštis turėtų pagyvėti baigus visus kraustymosi darbus. Planuoju prikelti temą “švietimo nuobiros”. Pabandysiu atrinkti blogerių įrašus švietimo tema. Gali pasikeisti ir tinklaraščio išvaizda. Esama jau darosi nuobodi.
Gyvenimas lyg kelionė, kuri prasideda siauru taku. Juo eidamas gali nukrypti, bet nėra didelių duobių, todėl vėl įsuki į jį ir eini toliau. Taką keičia vieškelis, platesnis, nuolat dulkantis. Bet ir čia nesutinki stačios šalikelės. Kartais tenka užlipti ant dygliuoto krūmo ar parklupti nelygumuose. Skausmas greit praeina ir tęsi kelionę. Vieškelis pereina į asfaltuotą kelią. Atrodytų lygus ir platus, gali net bėgti. Tik čia šalikelė jau statesnė, nukrypus sunku atgal grįžti, bet viskas įveikiama. Pagaliau prieš akies atsiveria plati autostrada. Daug mašinų, milžiniškas greitis. Kiekvienas neapdairus žingsnis gresia nelaime, o gal net ir tragedija.
Kiekviename minėtame etape žmogus susiduria su sunkumais. Jam atrodo, kad jie neįveikiami. Praėjus vieną atkarpą ir atsisukus atgal, buvę sunkumai atrodo juokingi palyginus su tais, kurie laukia priešakyje. Taip neseniai: nesinorėjo pietų miego darželyje, tai paslapčiom šnekėdavai su draugu, kad nematytų auklėtoja; gavus neigiamą pažymį mokykloje visokiais būdais stengdavaisi išsisukti nuo pažymių knygelės rodymo tėvams; per kelias valandas turėdavai pasiruošti atsiskaityti laboratorinį darbą, nes nuo jo priklauso ar būsi prileistas prie egzamino.
Taip žmogus ir žengi savo gyvenimo keliu. O jis tikrai spalvingas…
Praėjus kasmetiniam blogerių susirinkimui bandau pasidalinti savo įspūdžiais. Visų pirma reikėtų padėkoti organizatoriams, Andrius kaip visada pasistengė, be šio žmogaus BLOGOUT’as neįsivaizduojamas. Ačiū Džiugui ir Vaidui.
Gaila, kad šiais metais mūsų buvo nedaug. Ateityje reikėtų pagalvoti apie renginio datą, nes kaip suprantu dabartinės pasirinkimas nelabai pasiteisino. Tokiu metu daugelis atostogauja ar bent jau yra suplanavę kur praleis laisvą laiką.
Vis gi tai yra konferencija, o ji asocijuojasi su pranešimais. Ateityje norėtųsi jų daugiau. Man, kaip vidutinio lygmens kompiuterio naudotojui, kiekvienas toks pranešimas labai vertingas nes praplečia žinių bagažą.
Gal mūsų rimtieji blogeriai galvoja, kad neverta kalbėti apie žinomus dalykus: tinklaraščio kūrimo aspektai, naudingi pluginai, TVS, reklamavimo niuansai, perspektyvos ateityje ir t.t. Asmeniškai man visos šios temos įdomios, juolab viskas keičiasi, ateina nauji vėjai, o su jais yra susipažinę tikrai ne visi. Čia gal išlenda vyraujanti nuomonė, kad blogeris – žmogus labai gerai nusimanantis technologijose ir jis viską žino. Aš deja nesu vienas iš tokių. Su kompiuteriu “draugauju”, bet visų techninių naujovių nežinau. Todėl BLOGOUT’as man visada asocijuojasi su tokios informacijos skleidimu. Lengva man kalbėti neprisidėjus prie konferencijos organizavimo, bet juk mūsų blogerių tarpe tikrai yra iniciatyvių ir galinčių pasidalinti savo patirtimi.
Čia tik mano subjektyvi nuomonė. Nieko peikti nenoriu. Įvykusi konferencija patiko tik gal reikėtų kiek patobulinimų.
Ir kaip jums oras? Karšta? Mūsų augintiniui tai laaabai sunkus išbandymas. Neranda vargšas vietos. Kur tik vėsiau, ten ir krenta.
Tenka kartais ir dirbtinai vėsinti uždėjus šlapią rankšluostį.
Brolis iš Graikijos parvežė dovanų puodelį. Štai ir pietiečius kamuojančios krizės pasekmė…
Pagaliau artėja ir tikrosios atostogos. Nors šis žodis sąlyginis. Atrodo visi darbai mokykloje lyg ir baigti. Laukia 2 mėnesiai poilsio. Bet jau dabar sukasi mintys apie naujus mokslo metus. Stumiu jas tolyn, deja nelabai išeina…
Visų pirma laukia mano internetinio puslapio “Geografija” atnaujinimas. Tikslas – padėti mokiniams mokytis, ko mokykloje jie nelabai ir gauna. Šalia geografinių dalykų atsiras apžvalgos, patarimai, nuorodos. Su turiniu kaip ir viskas aišku, koja kiša žinių trūkumas techniniuose dalykuose, kaip pvz. temos sukūrimas ar esamos tobulinimas. Vizija turiu, tik sunku pasakyti ar ji išvys dienos šviesą, tam gali pamaišyti laiko trūkumas. Nežinau ar sugebėsiu aprėpti viską. Vis gi nenorėčiau palikti savojo tinklaraščio be naujienų.
Dideli darbai siejasi ir su 11-12 klasės geografijos kurso tobulinimu – planai, užduočių ruošimas, mokomosios medžiagos peržiūra ir papildymas. Reikalinga pertvarka ir sukauptoje skaitmeninėje bazėje – nuotraukos, video, schemos, žemėlapiai, mokomosios programos. Šiokių tokių permainų laukia ir manasis geografijos kabinetas.
(Cuba Gallery/nuotrauka)
Turbūt pastebėjote tinklaraštyje vis rečiau atsirandančius naujus įrašų. O ir paskutinieji tikrai nežiba savo kokybe. Nesidėlioja mintys taip kaip norėčiau. Bet manau suprantate… Vasara… Ateinančios atostogos… Laikas ir tinklaraščiui šiek tiek atsipūsti.
Žinoma, tai nėra atsisveikinimas. Laikas nuo laiko atsiras vienas kitas įrašas. Nemanau, kad sugebėsiu visiškai atsijungti nuo bloginimo.
Gerų jums atostogų ir neužmirškit užsukti…
Džiaugiausi, kad per tokį neprognozuojamą pavasarį manęs nepalietė ligos. Klydau. Šiandien mokykloje situacija dar labiau pablogėjo. Varvanti nosis, kosulys, temperatūra. Teko prašyti pavaduotojos leidimo, uždavus darbus mokiniams paleisti juos namo.
Nežinau ir dėl rytojaus. Darbų daug, įsijungiau kompiuterį, bet jaučiu, kad teks tuoj vėl rangytis po patalais. Štai ir pavasario šiluma…
