(stolaf.edu/nuotrauka)
Mokymo proceso metu pasitaiko temų, kurios nėra tokios svarbios, kad joms reikėtų skirti atskirą pamoką. Kartais tenka ir dvigubinti temas norint laiku baigti skyrių. Tokiais atvejais į pagalbą pasitelkiu pačius mokinius, suskirstau juos į grupes su tikslu – paruošti vienokios ar kitokios temos pristatymą.
Šis metodas turi dvi atmainas – kūrybiškasis ir griežtasis. Pirmasis variantas orientuotas į mokinių vaizduotę bei meninius ir kūrybinius gebėjimus. Iš manęs, kaip darbo vadovo, nepateikiami jokie reikalavimai. Pasakau temą ir leidžiu mokinimas patiems nuspręsti kokiu būdu ji bus pristatyta: skaidrės, plakatai, vaidinimai, filmuota medžiaga ir t.t. Pristatymus riboja tik laiko sąnaudos. Dažniausiai perspėju, kad grupės privalo suspėti pateikti temą iki 7 minučių. Tokiu būdu per pamoką suspėja pasirodyti 5-ios komandos.
Griežtajame variante mokytojas valdo visą procesą. Bendru sutarimu su mokiniais pasirenkame vieną pristatymų modelį (pvz. skaidrės) ir juo turi naudotis visos grupės. Mokytojas pateikia reikalavimus tiek pačių skaidrių kūrimui (skaidrių kiekis, turinys, dėstymo eiliškumas, vaizdinės priemonės, šaltiniais it t.t.), tiek ir pristatymui (trukmė, grupės narių indėlis į darbą ir t.t.).
Abu variantus vienija labai svarbus dalykas – supažindinimas su vertinimu. Mokytojas visada privalo paaiškinti mokiniams už ką jie gali gauti pažymius. Patarimas rašyti mažiausiai du įvertinimus. Visada reikia atkreipti dėmesį ir į techninį užpildymą, ir į originalumą bei kūrybiškumą. Vertinimą galite nukelti ir į kitą pamoką, bet būtinai pasilikite 5 minutes aptarimui.
Pamokos pliusai:
- Mokiniai mokosi dirbti grupelėse.
- Lavinamas gebėjimas diskutuoti, dalintis vaidmenimis ir darbais.
- Skatinamas atsakingumas.
- Susipažįstama su tam tikromis geografinėmis temomis.
Pamokos minusai:
- Grupinis darbas neišryškina individualaus indėlio.
- Atsiranda prielaida neprisidėti prie darbo, bet būti įvertintam.
- Ribotas laikas.
- Mokiniai, laukdami savo pristatymo eilės, nenoriai klauso kolegų.
Šiais mokslo metais kūrybiškąjį variantą išbandžiau su 10-okais. Temos – Lietuvos žemės ūkis, žemės ūkis ir aplinka, Pasaulio gyventojų mityba, Miškai – pasaulio turtas, žvejyba ir akvakultūra. Manau, kad metodas pasiteisino. 10-okai dainavo savo sukurtą dainą; demonstravo skaidres, kuriose vietoje įprastų vaizdinių priemonė buvo įdėtos jų pačių juokingos (bet informatyvios) nuotraukos; sekė pasaką apie Lietuvos žemės ūkį (patikėkit kaip aš tvardžiausi nenusijuokęs); vaidino interviu; demonstravo savo pačių sumontuotą video kuriame kalbino mokinius ir mokytojus.
Antrasis metodas pravertė darbuojantis su 8-okais. Temos – Baltarusija, Ukraina, Rusija, Baikalas, Volga. Sakyčiau visai neblogai mokiniai susitvarkė su užduotimi. Kiekvienais metais pastebiu tobulėjantį jų gebėjimą naudotis informacinėmis technologijomis, tai leidžia pristatyti temas žymiai kokybiškiau. Žinoma, trūksta patirties kalbėti prieš klasę, bet mes mokomės.
