Skaitinėjant National Geographic naujienas, sudomino vienas straipsnis – geriausios 2009 metų mikro-nuotraukos.

Pabandykite atspėti, kas jose įamžinta.

Arktis – sritis aplink Šiaurės ašigalį, kurią supą ledynai. Daugelis šių niekada netirpstančių ledlaukių plūduriuoja Arkties vandenyno paviršiuje. Vasarą ledo plotas sumažėja. Žiemą, nukritus temperatūrai, ledynų plotas vėl padidėja (galite pamatyti čia)

Per paskutiniuosius metus Arkties ledynai sumažėjo. To priežastis – pasaulinis atšilimas. Iš tolimo, atšiauraus ir nepaliestos gamtos kampelio, Arktis sparčiai tampa ekonominiu regionu.

Pastaraisiais metais vis labiau traukiasi jūros ledas. JAV mokslininkai apskaičiavo, kad toks tirpimas prives prie to, jog jau 2037 metų vasarą Arktis galėtų likti visai be ledo. Tačiau šis procesas turi teigiamą pusę (žinoma tik ne gamtai).

Apmažėjus ledui, atsiveria nauji jūrų keliai tarp Atlanto ir Ramiojo vandenyno. Manoma, laivybai atsivers visa jūrų transporto erdvė. Vandenyno laivavimas atvers naują istorijos puslapį. Keisis laivybos ekvatorijos, štai šiuo metu vienas didžiausių Pasaulyje Singapūro uostas ir Panamos kanalas gali prarasti savo svarbą. Jų apkrovas perims dabartiniai “miegantys” Aliaskos, Norvegijos, Rusijos pakrančių miestais.

Be laivybos atsivers ir milžiniški naftos bei gamtinių dujų plotai. Remiantis skaičiavimais, šiame regione glūdi 90 milijardų barelių naftos ir 47 trilijonai kubinių metrų gamtinių dujų. Jau dabar prasideda kovos dėl šių turtų.

Kaip keičiasi ledynai Arktyje ir kokios to pasekmės, galite pamatyti šiame video reportaže.

Apie kosminį Hablo teleskopą jau esu rašęs. Šiais metais gegužės 11 d. JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) surengė erdvėlaivio “Atlantis” misiją, kurios metu buvo atlikti Hablo techninės priežiūros darbai.

Teleskopas į atvirą kosmosą buvo iškeltas 1990 metais, nuo to laiko NASA keturis kartus taisė ir tobulino jį. Paskutiniu remontu buvo siekta pratęsti Hablo veikimą 5-10 metų, o po to nuskandinti jį Ramiajame vandenyne. NASA tikisi, kad Hablą turėt pakeisti Jameso Webbo kosminis teleskopas leisiantis pažvelgti į dar tolimesnes Visatos vietas.

Plačiau – National Geographic tinklapyje.

(wikipedia.org/nuotrauka)

Apie šį įdomų ir keistą gamtos reiškinį rašė mokslasplius.lt. Paminėsiu tik tai, kad jų yra 26 pasaulio šalyse. Dažniausiai išsiveržia Kolumbijoje, Italijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Irane, Pakistane, Malaizijoje. Iš 800 purvo vulkanų, žinomų mūsų planetoje, apie 350 yra Azerbaidžane.

Purvo vulkanai yra panašūs į lavos vulkanus, nes išsiveržia galingai, su didelėmis liepsnomis. Jie išskiria į paviršių milijonus kubinių metrų angliavandenilio dujų ir tonas purvo.

Internete teko aptikti šias minėto reiškinio nuotraukas:

Štai trumpa filmuota medžiaga iš youtube.com

(National Geographic/nuotrauka)

Ar žinojote, kad trys ketvirtadaliai visų komerciniais tikslais naudojamų žuvų ir jūrų gėrybių išteklių yra išeikvotą arba, kad 1 % viso pasaulio žvejybos laivyno pagauna 50 % laimikio. Baisūs faktai, kurie verčia susimąstyti.

Vis dažniau atsisukama į alternatyvą tokiai žalingai žvejybai. Beveik pusė visų pasaulyje suvartojamų žuvų ir jūros produktų jau dabar yra užauginama vandenynus tausojančiuose ūkiuose. Populiarėja ekologinės žvejybos produktai. Vandens ūkiuose per metus užauginamas apie 60 milijonų tonų jūros išteklių: krevečių, dumblių, dvigelčių moliuskų, gėlavandenių žuvų. Viso šio ūkio santalka (apie 90 %) tenka Azijai, tačiau stengiasi neatsilikti Norvegija, JAV ir kitos šalys (Remtasi GEO žurnalo straipsniu – “Kova iki paskutinės žuvies”).

National Geographic leidžia pažvelgti į ateities žuvų fermas.

(National Geographic/nuotrauka)

2009 metais, liepos 13 dieną didžiausiu pasaulio teleskopu tapo Didysis Kanarų teleskopas (Great Telescope Canary Islands – GTC). Šio daugiaveidrodinio teleskopo skermuo siekia 10,4 metro. Jis įrengtas 2400 aukštyje įsikūrusioje observatorijoje La palma saloje.

Teleskopo paskirtis – tirti ankstyvosios Visatos objektus bei egzoplanetas. National Geographic leidžia iš arčiau pažvelgti į GTC.

(National Geographic/nuotraukoje matote ežero pasikeitimus nuo 2006 iki 2009 metų)

Aralas yra druskingas, nenuotakus ežeras vidurio Azijoje, Turano žemumoje, Kazachijos pietvakariuose ir Uzbekijos šiaurėje. 1960 m. Aralo jūra buvo ketvirtasis pagal dydį pasaulio ežeras. Jame klestėjo žvejyba, aplink jį buvo auginami vaisiai ir daržovės. Norėta įkurti net tarptautinį kurortą.  Štai kaip ežeras atrodė 1985 metais.

Sakoma, kad Aralo katastrofos priežastimi tapo medvilnė. Jos drėkinimui vanduo buvo nukreiptas iš vandeningųjų Amu Darjos ir Syr Darjos upių, kurios išteka iš kalnų ir per dykumas vandenis plukdo į Aralo jūrą.

Plečiant drėkinamuosius laukus, į jūrą įtekėdavo vis mažiau vandens ir šis netrukus pradėjo sekti. Buvęs jūros dugnas virto vėjo pustoma druskingų dulkių ir smėlio dykyne. Klestėję miestai tapo vaiduokliais. Pasikeitė klimatas – vasaros tapo karštesnės, žiemos šaltesnės, o vėjai stipresni.

Ir štai paskutiniųjų metų Aralo jūros nuotrauka.

Iš ketvirto pagal dydi ežero dabar turimi tik keletą atskirų ežerėlių. Žmonės masiškai palieką šį regioną nematydami kitos išeities. Mokslininkai bando kurti projektus, kurie padėtų atkurti Aralo jūros ekosistemą, deja daugelis iš jų nuleidžia rankas suprasdami, kad to padaryti jau nebeįmanoma.

Regionas merdi. Viso to priežastis – besaikis žmonių noras plėsti savo veiklą, neatsižvelgiant į gamtos galimybes.

Kartais medūzos vadinamos vienos iš paslaptingiausių ir gražiausių jūros gyvūnų. Plačiau apie šiuos gyvius neaprašinėsiu. Tik buvau labai nustebęs, kad Šventojoje, braidžiojant pajūriu, teko pamatyti medūzas. Žinoma iškilo klausimas – Iš kur Baltijos jūroje medūzos? Bet pasirodo akys nemelavo.

National Geographic siūlo iš arčiau pažvelgti šias jūros gyventojas (netoli Japonijos).

(tixik.com/nuotrauka)

Kiekviena valstybė turi savo statinius-simbolius. Ne išimtis ir JAV. Nacionaliniu pasididžiavimu amerikiečiai laiko Laisvės statulą. Tai 46,6 metrų aukščio bei 205 tonų svorio, vario ir plieninio korpuso statula, kuri pastatyta atskiroje saloje Niujorke.

Joje vaizduojama moteris su toga ir karūna, turinčia septynis spyglius. Kairėje rankoje moteris prie krūtinės laiko lentelę, o dešinėje – iškeltą fakelą.

Laisvės statula simbolizuoja JAV ir Prancūzijos draugystę. Ji buvo sukurta ne Amerikoje, o Paryžiuje – tai prancūzų liaudies dovana amerikiečiams (daigiau istorijos čia).

National Geographic siūlo apžiūrėti šį statinį tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus.

Norėdami pamatyti kelionės prie Laisvės statulos vaizdus, apsilankykite bonzur.lt.

(National Geographiv.com/nuotrauka)

Pasaulio paveldo sąrašas įsteigtas remiantis Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija, kuri pasirašyta 1972 m. UNESCO būstinėje Paryžiuje.

Kasmet į šį dokumentą įtraukiamos naujo vietovės ar objektai. Jie pripažįstami kaip tarptautinės reikšmės ištekliai, todėl įgauna ypatingą apsaugą.

Kiekvienos valstybės garbės reikalas yra turėti kuo daugiau objektų, kurie būtų įtraukti į pasaulio paveldo sąrašą. Ne išimtis ir Lietuva. Turime 4 paveldo “šedevrus”, kurie saugomi UNESCO: Vilniaus senamiestis, Kuršių Nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės Geodezinis lankas. Reikėtų paminėti kryždirbystę ir Dainų šventę – tai nematerialusis UNESCO paveldas.

2009 metais Pasaulio paveldo sąrašą papildė Kinijos budistų šventasis kalnas Utai ir Italijos Dolomitų kalnai, taip pat Vadeno marių užliejamos lygumos ir šlapynės, plytinčios Vokietijoje ir Nyderlanduose, Žaliojo Kyšulio saloje esantis Sidade Velja miestas, Burkina Faso Loropenio miesto griuvėsiai bei keletas kitų objektų. Plačiau apie šiuos objektus galite rasti National Geographic tinklapyje, taip pat galite susipažinti ir su  2008 metais įtrauktais į sąrašą objektais.