Pagaliau rankose turiu savo darbo rezultatą, kuriam paaukojau nemažą dalį vasaros atostogų. Metodinių rekomendacijų knygutė pasiekė ir mane. “Šviesos” leidyklos atstovė informavo, kad kiekviena mokykla (jei žinoma turi įsigijusi knygų seriją “Bendroji geografija 11-12 kl.) gaus po vieną spausdintą variantą. Mokytojai gali skaitmeninį variantą parsisiųsti iš šviesos leidyklos internetinio puslapio (įdedu nuorodą). Kiek žinau, leidykla savo stendą turės ir Litexpo parodų rūmuose, ten ir gi bus galima įsigyti šias metodines rekomendacijas.

Malonu žiūrėti į tai, kam atidavei nemažai savo darbo. Pradžioje buvau neužtikrintas tuo ką darau, bet dabar džiaugiuosi, kad pabandžiau. Norisi tikėti ir šių rekomendacijų praktiniu reikalingumu.

Vakar vėl buvau maloniai nustebintas. Vienas iš mokinių parašė perskaitęs straipsnį svetainėje technologijos.lt, kuriame mane kalbino Artūras Ketlerius. Į jo klausimus atsakinėjau ga na senai, todėl nesitikėjau, jog straipsnis bus publikuojamas. Pasirodo klydau. Nors nemaža dalis mano atsakymų ir neatsidūrė straipsnyje, tačiau pagrindinės mintys pateiktos ir tuo labai džiaugiuosi. Straipsnio pavadinimas “Kitoks požiūris į geografijos pamokas” (įdedu nuorodą).

Penktadienį ir šeštadienyje Klaipėdoje vyko Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos respublikinis forumas – konferencija. Todėl vienaip ar kitaip privalau pateikti savo įspūdžius ir atsiliepimus.

Trumpai kas vyko

Forumas vyko viename iš Klaipėdos viešbučių. Čia ir apsistojome vienai nakčiai. Iki pietų Rytas Šalna pristatė LGMA veiklos ataskaitą. Po jo sekė dar keletas pranešimų. Papietavus autobusu visi buvome nugabenti į Klaipėdos jūrų uostą, kuriame laukė laivas “VENUS”. Visą valandą gerėjomės uosto vaizdais ir klausėmės jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo išsamaus pasakojimo. Po šio pasiplaukiojimo buvome laisvi. Šeštadienį forumas tęsėsi toliau. Tarp kitų pranešimų nuskambėjo ir maniškis.

Pranešimai

Savo turiniu daugelis pranešimų tikrai buvo vertingi, tačiau kai kuriuos gadino dvi esminės klaidos: pranešėjo monotoniškas ir neįdomus kalbėjimas bei tragiškai atrodančios skaidrės. Neišskirsiu šių pranešimų, tiesiog reikia suprasti, kad estetinis skaidrės vaizdas lemia daugiau nei 50 % jūsų pranešimo sėkmės. Jei matai baltame fone tik juodas raides, arbas skaidrėje sutalpinta 20 sakinių, nebelieka jokio noro klausytis tokio pranešimo. Asmeniškai man patiko du pristatymai. Gana paprastą, bet informatyvų pristatymą pateikė Akvilė (apie GIS naudojimą geografijos pamokose). Savo kalbėjimo maniera sužavėjo Angelė. Stiprus ir įtikinamas balsas, aiškūs ir trumpi teiginiai pranešimą padarė įdomų.

Organizavimas

Manau, kad forumo organizavimas pavyko. Nors vėlavo autobusas, kliuvo viešbučio maistas. Gal šiek tiek susikaupti maišė pastovus mūsų gerbiamos Staselės vaikščiojimas po auditoriją pranešimų metu. Tačiau visa tai menkniekis. Reikia turėti omenyje, kad mūsų būta apie 90 žmonių. Todėl sustyguoti visko neįmanoma.

Patiko

Dovanos! O kas jų nemėgsta. Labai ačiū LGMA už geografo kalendorių. Buvome maloniai nustebinti. Norėčiau padėkoti visiems kolegoms už šiltą žodį mano tinklaraščiui.  Kada žmogus prieina ir sako, jog skaito tinklaraštį, naudojasi jame esančia medžiaga, tai suteikia man jėgų judėti toliau ir įprasmina ką aš turiu dabar.

Mano video ir pranešimas

Plaukiojant po Klaipėdos jūrų uostą bandžiau filmuoti. Nors gautas rezultatas nėra labai kokybiškas, tačiau per 7 minutes jūs turite šansą pamatyti tai, ką matėme mes. Įkeliu ir savo pristatymą, o gal kam pravers mano pateiktos nuoroda.

Kiek dvejodamas sutikau imtis šio darbo. Tiesiog pradžioje netikėjau savo jėgomis. Tačiau įsivažiavau. Čia reikėtų galvą lenkti prieš Genovaitę Kynę. Ji mane padrąsino ir davė tikrai naudingų patarimų.

Ilgai nekalbėdamas jūsų teismui pateikiu darbo viršelį ir pratarmę. Su turiniu galėsite susipažinti artimiausiu metu. Jei kils klausimų ar pastabų, lauksiu jų komentaruose.

Rekomendacijos skirtos XI–XII klasių mokytojams, kurie dirba pagal leidyklos „Šviesa“ 2007 m. išleistą Virginijaus Gerulaičio ir Dariaus Česnavičiaus vadovėlį „Bendroji geografija. Vadovėlis XI–XII klasei“ (pirmoji–trečioji knygos). Tai viena pirmųjų mokymosi priemonių, kuri gali užtikrinti kokybišką geografijos mokymą ir  mokymąsi.  Deja,  rengdami  vadovėlį,  autoriai  didesnį  dėmesį  skyrė  akademiškumui, todėl mokytojams juo naudotis ugdymo procese tapo kiek per sudėtinga. Galbūt kai kurie geografai šią priemonę nepelnytai net nustūmė į šalį.
Vadovėlio knygose pateikiama didžioji dalis informacijos yra labai reikšminga ir atitinka Vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Rekomendacijų autorius, remdamasis savo pedagogine patirtimi ir atsižvelgdamas į naująsias Vidurinio ugdymo  bendrąsias  programas  (2011  m.  vasario  21  d.  įsakymo  Nr. V-269),  naujai pažvelgė į šį geografijos vadovėlį. Mokytojams parengtose metodinėse rekomendacijose stengtasi detalizuoti kiekvieną vadovėlio temą ir išskirti jos atitikimą programoms.
Rekomendacijos  apima  tris  vadovėlio  knygas.  Leidinio  pabaigoje  pateikiami rekomendacinio pobūdžio reikalavimai mokinių pristatymams bei bendrojo ir išplėstinio kurso teminių planų pavyzdžiai. Norėtųsi, kad mokytojai patys išsikeltų mokymo  uždavinius,  numatytų vertinimą,  prisitaikydami  pateiktus  planus  pagal savo poreikius.
Už patarimus ir bendradarbiavimą ruošiant šias rekomendacijas autorius dėkoja Vilniaus S. Daukanto gimnazijos geografijos mokytojai metodininkei Genovaitei Kynei.

P.S. Leidyklos atstovė prašė paminėti, kad po 1 egz. nemokamai gaus kiekviena mokykla. Taip pat, kad mokytojas bet kada galės atsisiųsti knygelę iš „Šviesos“ svetainės – ten šiomis dienomis ras visą failą.

(Vytautas Liaudanskas – klaipėda.diena.lt/nuotrauka)

Penktadienį abiturientai laikė geografijos egzaminą. Pastarojo būta svarbaus – tai paskutinis mokyklinis egzaminas. Nuo kitų mokslo metų 12-okai galės rinktis valstybinį. Noriu tikėti, jog pasibaigs ir mokytojų vargai. Pripažinkime, taisant savojo mokinio darbą ir žinant, kad nuo šio egzamino išlaikymo priklausys gaus jis atestatą ar negaus, atsiranda daug vietos subjektyvumui.

Grįžtu prie egzamino. Vis dar nesuprantu vieno dalyko, kodėl vykdymo reikalavimuose nieko nėra užsiminta apie skaičiuotuvų naudojimą. Tuo remiantis, vykdytojai neleidžia įsinešti šios skaičiavimo priemonės. Bet apie draudimą ir gi nieko neparašyta (o jei mokinys įsineš skriestuvą, vadinasi ir juo negalės naudotis, nes reikalavimuose skriestuvas nepaminėtas). Juolab, vienoje iš užduočių reikėjo apskaičiuoti gyventojų tankį. Skaičiai nemaži. Tuo tarpu užduotis įvertinta tik vienu tašku, o prie jos tenka sugaišti dvigubai ilgiau tik dėl skaičiavimo.

Kalbant apie pačias užduotis, neišvengta dvigubų klausimų, pav. "Remdamiesi lentelėje pateiktais duomenimis, nustatykite ir įvardinkite…". Daugelis mokinių nustatė (pažymėjo reikiamą savivaldybės raidę), tačiau neįvardijo (neparašė pavadinimo). Duotas vienas taškas. Kaip vertinti?

Labai sunkiai sekėsi vertinti 25 užduotį – demografinės raidos schemą. Tokios formuluotės kaip "…nurodykite tris bruožus…" arba "…nurodykite dvi priežastis…" atveria kelią plačiom interpretacijom. Sunku tampa suprasti mokinio pagrindinę mintį, nes kiekvienas skirtingai bando aiškinti tuos pačius dalykus.

Kliuvo 29 užduotis – kartoschema "Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos ūkis". Vienoje iš dalių reikėjo nurodyti du veiksnius, lemiančius Reino-Rūro rajono plėtrą. Atsakymuose duoti trys galimi variantai, kai tuo tarpu galima diskutuoti apie penkis arba šešis.

geografija.lt puslapyje jau atsirado ir kitų mokytojų nuomonių.

Dirbu mokykloje 31 metus, bet tokio neįdomaus, pilno ekonominių, demografinių užduočių dar nebuvo nei vienais metais. Mokinių atsiliepimai tik neigiami, nes esame išnagrinėję kelerių metų užduotis. Manau, kad tokio tipo užduotys tikrai neskatins mokinių rinktis geografijos egzaminą.

Pritariu Nijolei. Nusivyliau ir aš, ir mokiniai. Lietuva beveik pamiršta. O netikslios užduočių formuluotės ir kiti netikslumai tikrai nekelia geografijos prestižo. Gaila…

Reikėtų atkreipti dėmesį į toje pačioje svetainėje esančią apklausą, kurioje prašoma įvertinti 2011 metų geografijos egzaminą. Iš beveik 100 prabalsavusių, pusę mano, jog užduotys painios, būta dalykinių ir metodinių netikslumų.

Kelėtoje įrašų užsiminiau apie naująjį 11-12 klasės vadovėlį. Šiandien pabandysiu šiek tiek daugiau panagrinėti jį ir pateikti savo išvadas.

Visų pirma, tai pagaliau sulaukėme tinkamos darbo priemonės. Iki šiol buvę vadovėliai tikrai buvo niekam tikę. Neminėsiu visų, tik priminsiu vieną iš paskutiniųjų nevykusių bandymų – D.Česnavičiaus ir V.Gerulaičio “Bendroji geografija”. Gerbiami dėstytojai tikrai persistengė. Vadovėlis skirtas pirmo ar antro kurso studentams, bet tikrai ne 11-12 klasės mokiniams.

Visai kitokie jausmai paėmus į rankas naująjį Ryto Šalnos ir jo komandos kūrinį “GAUBLYS Gamtinė geografija”. Panašaus rezultato buvo galima tikėtis. Autoriai yra praktikai, daug metų atidavę mokyklai, todėl nuo jos niekur toli nepabėgo ir tas tikrai jaučiasi vartant naująjį vadovėlį.

Pagaliau pradėjo dėmesį skirti ne tik pačiai geografinei informacijai, bet ir jos pateikimui, mokymosi metodams bei kitiems konstruktams, kurie padeda įsisavinti žinias. Asmeniškai patiko mintis įdėti keturis sistemingo mokymosi etapus. Apie tai mokslo metų pradžioje verta padiskutuoti su mokiniais, išklausyti jų nuomonės, pateikti savąją.

Vartant vadovėlį į akis krenta daugybė iliustracijų. Nespecialistas pasakytų, kad tai žaidimas, o ne rimtas mokymasis. Tačiau vaizdinė medžiaga geografijos pamokoje yra būtina. Tą puikiai suprasdami autoriai pabandė daugelį sunkių dalykų paversti paprastais tam pasitelkdami vizualines priemones (schemas, paveikslėlius, nuotraukas, diagramas, lenteles ir t.t.). Toks informacijos būdas manau tikrai pasiteisins, nes kiekvienas paveikslėlis yra informatyvus.

Tema vadovėlyje baigiasi skyriumi “Žinome, mokame, galime”. Dar vienas geras ir naudingas metodas apibendrinti, priminti ir motyvuoti mokinius. Nebereikia vargti aiškinant skyriaus pabaigoje kas vienoje ar kitoje temoje buvo svarbiausią ir į ką reikėtų būtinai atkreipti dėmesį. 11-12 klasės mokiniai gali pasitikrinti savo žinias ir gebėjimus atsivertę knygos paskutiniuosius puslapius. Čia pateikti geografijos egzamino užduočių pavyzdžiai.

Ar vadovėlis turi minusų? Sunku pasakyti, bent jau kol kas aš tokių nematau. Neigiamas mintis, kurias išdėsčiau viename iš savo įrašų, sukėlė mokytojams skirtas USB atmintukas. Minėtas įrašas susilaukė ir platesnio atgarsio. Apie tai galite paskaityti laikraštyje “Dialogas”. Savo įžvalgas apie USB atmintuke esančią šaltinių knygą norėjau pateikti  tinklaraštyje, tačiau atsižvelgdamas į Raimundo Zabarausko komentarą (prisidėjusiam prie atmintuko kūrimo) nedarysiu to. Viską surašiau elektroniniame laiške ir nusiunčiau tam pačiam ponui Raimundui.

Apibendrinant galiu drąsiai teigti, jog šis vadovėlis yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip turėtų atrodyti 11-12 klasės mokomoji priemonė. Su nekantrumu lauksiu antros dalies ir pratybų sąsiuvinių.

Papildymas

Reaguoju į komentatoriaus “Birute” išsakytą pastabą. Štai ir pirmoji klaida. Atsivertus 21 puslapį randame klausimų ir užduočių pavyzdžius. Vienas iš tokių – lentelė su keliautojų nuotraukomis ir štai R. Amundsenas čia nurodytas dvejuose nuotraukose.

Pažiūrėjus į wikipedijoje įdėtą šio keliautojo nuotrauką tampa iš vis neaišku ar užduotyje yra jo atvaizdas.

Skaitinėjau Lietuvos geografų forumo rezoliuciją. Žinot, mano durna galva, geografijos atstovai užsiima populistine veikla ir mažai kreipia dėmesį į konkrečius darbus. Galiu būti nesuprastas ir pasmerktas už tokias mintis, bet geriau atvirai viską išsakyti, nei tylėti ir galvoti, kad problemos susitvarkys savaime.

Pagaliau suvokta, kad “esama geografijos mokslo padėtis Lietuvos mokslo ir studijų sistemoje netenkina nei geografų nei šalies visuomenės poreikių”. Pritariu visu šimtu procentu. Mūsų garbiosios galvos pateikė ir pasiūlymus, kaip būtų galima keisti esamą situaciją. Keletas tų siūlymų man atrodo šiek tiek atitrūkę nuo realybės.

Geografijos mokslas Lietuvoje per mažai žinomas visuomenėje. Būtina išnaudoti stipriausias geografijos savybes – jos integruotumą ir siūlyti geografų ekspertų paslaugas visuomenei ir valstybės institucijoms.

Mielieji, pasakykite, kokiais būdais jūs siekiate to žinojimo? Vasarą LGD (Lietuvos geografijos draugija) atnaujino savo veiklą. Žiema jau persirito į antrąją pusę, o  niekaip nesugebama atnaujinti internetinės svetainės. Tai juk organizacijos veidas ir šaltinis, kurio dėka daugelis žmonių (tame tarpe ir patys nariai) gali susipažinti su geografų veikla.

Nežiūrint teigiamų pokyčių stiprinant geografijos dalyko reikšmę Lietuvos bendrojo ugdymo sistemoje, būtina ir toliau siekti formuoti adekvatų geografijos mokslo įvaizdį besimokantiems.

Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos įdirbis šiuo punktu tikrai stiprus. Kitais mokslo metais pagaliau sulauksime valstybinio geografijos egzamino. Reikia tikėtis, kad jis pakoreguos aukštųjų mokyklų požiūrį į geografiją bei leis pastarosiom pateikti tikslius reikalavimus stojantiesiems. Mokyklinę geografiją aš noriu apginti, jos atstovų pastangos akivaizdžios. Tačiau reikia suprasti, kad pedagogams taip pat reikia tobulėti ir gilinti dalykines žinias. Čia LGD veikla ir turėtų eiti ta linkme. Kaip periferinės Lietuvos dalies (Telšių miesto) mokytojas galiu teigti – pagalbos, paramos ar paprasčiausios dalykinės informacijos trūksta. Viskas koncentruojasi Vilniuje. Visi seminarai, susitikimai, konferencijos vyksta sostinėje. Tokia lokali informacijos sklaida nepadeda gerinti geografijos mokslo įvaizdžio.

Būtina stiprinti Lietuvos geografų draugijos veiklą, mažinant geografų šakinį susiskaidymą bei skleidžiant žinią apie geografijos mokslo reikšmę Lietuvoje.

Su tuo žinios skleidimu kol kas ir buksuoja LGD. Kažkas organizuojama, kažkas vyksta. Tačiau kur apie tai galima sužinoti? Tokios vietos kol kas nėra (išskyrus varganą ir statišką internetinį puslapį).

Nenoriu įžeisti garbių geografijos atstovų, kurių tarpe nemažai buvusių mano dėstytojų. LGD veiklos atgaivinimas buvo didelis žingsnis ir gaivus oro gurkšnis geografijos mokslo padangėje. Tokia organizacija reikalinga. Naujoji prezidentė doc.dr. Dovilė Krupickaitė manau yra tas žmogus, kuris sugebės atstatyti kiek apmirusią LGD veiklą. Bet organizacijos valdybai reikėtų atsisukti į visuomenę ir stengtis visas pastangas dėti į informacijos sklaidą joje. Privalu reklamuoti geografijos mokslą, populiarinti jį jaunimo tarpe (be interneto pagalbos tas neįmanoma). Tik tokiais būdais pasieksime užsibrėžtų tikslų.

Kaip ir kiekvienais metais, savo ugdymo veikloje bandau kažką naujo. Nors pokyčiai asmeniniame gyvenime pakoregavo planus. Pritrūko laiko tinkamai įgyvendinti tai ką buvau suplanavęs. Tačiau naujovės pačios prašosi išbandomos, todėl nelabai galiu jų atsisakyti.

Vis daugiau pamokų vedu naudojantis projektoriumi. Jis man leidžia kiek atitolti nuo vadovėliuose pateiktos senstelėjusios medžiagos. Jau tapo suprantamas dalykas įeiti į maps.lt ir surasti reikiamą geografinį objektą (su 9-okais ieškojome upės nuo kurios manoma kilo Lietuvos vardas). Arba naudojantis  maps4u.lt svetaine panagrinėti Radvilos 1613 metų LDK žemėlapį. Prieš akis laukia dar daug įdomių temų, kuriose internetas taps labai tinkama priemonė supažindinti mokinius su naujais (arba primirštais) dalykais. Neužmiršiu ir interaktyviosios lentos. Laikas nuo laiko pagyvinsiu pamokas naudodamasis “protingosios” teikiamomis galimybėmis.

Bandysiu įgyvendinti akciją “Viską atlik klasėje”. Mes vis kalbame apie krūvių mažinimą mokiniams, bet realiai jiems užduodamų namų darbų tikrai nemažėja. Norėčiau, kad geografijos pamokų metu, kas įmanoma, būtų paruošta klasėje. Pastebėjau, jog išaiškinus užduotis ir pasakius, jog jas reikia padaryti dabar, mokiniai nesiginčydami jas atlieka. Tačiau jei tik užsimenu, kad jos yra priskirtos namų ruošai, o pradėti reikia klasėje – jie užsiverčia viską ir užsiima pašaliniais darbais. Ko pasėkoje, kuprinėse, be kitų dalykų parsinešama ir šūsnis geografijos neatliktų užduočių. Stengsimės šiuos įpročius keisti.

Su 11-kais jau apsitrynėme. Vienos grupės paprastos, pajuokaujame, kitos rimtesnės. Bet tikiu, kad įsivažiuosime ir su pastarosiomis. Kol kas keletas pamokų pasitaikė sausokos, nuo kitos savaitės prasidės ir praktiniai darbai. Tada paaiškės kaip rimtai ir atsakingai jie žiūri į geografijos dalyką. Niekaip nespėju aptvarkyti 11-12 klasės kursui skirtos svetainės. Gaila, kad šiais metais nepavyko įgyvendinti savo planų ir ją paversti rimtesniu projektu. Lieka pirminė svetainės paskirtis – padėti mokytis geografijos.

(gianellbendijo/nuotrauka)

Vakar buvo vykdomas mokyklinis geografijos egzaminas. Tikėjausi spaudoje perskaityti nors vieną straipsnį apie tai. Deja deja. Teko pasitenkinti LGMA trumpu įrašu. Nors geografijos egzaminas buvo vienas iš populiariausių (dėl to, kad mokyklinis), bet eilinį kartą pasiteisino esama nuomonė apie geografijos mokslą ir jo padėtį mokslų sistemoje.

Asmeniškai man šių metų egzaminas nepasirodė labai sunkus. Tik įstrigo keletas klausimų. Atsakymai į juos labai platūs ir iššaukia galimybę pasireikšti subjektyvumui. Todėl vertinimas tampa komplikuotas. Daug istorinių klausimų dėl kurių naudingumo taip pat būčiau linkęs abejoti. Geografijoje kalbame apie karinius konfliktus, bet ar verta į egzaminą įtraukti konfliktines teritorijas? Reikia labai atsargiai formuluoti klausimus ir būtinai juos pritemti prie esamo šaltinio (jei jis yra). Būtų galima analizuoti giliau, bet neužsiimsiu tuo. Paliksiu “profesionalams”.

Geografijos egzaminas yra labai kompleksiškas, reikalauja nemažai istorinių žinių bei bendro išprusimo. Bet ar tai gerai? Manau tai daro meškos paslaugą. Kalbant su 12-okais buvau paklaustas – o kokia nauda iš geografijos studijų, ką po jų galiu dirbti, kuo užsiimti? Pradedu pasakoti apie naudą, plačias pasirinkimo galimybes, įdomias studijas.  Bet palaukit! šiandieninis jaunas žmogus nori labiau apčiuopiamos ateitis, labiau suprantamo dalyko ir žinojimo, kad jo mokymasis ateityje duos akivaizdžią naudą. Ar tą gali suteikti geografija?

Reikia tikėtis, kad padėtis keisis sulaukus valstybinio geografijos egzamino… Nors ir jo atžvilgiu turiu kai kurių abejonių…

Penktadienį į Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakultetą buvo sukviesti žmonės neabejingi geografijos mokslui. Savo veiklą turėjo atnaujinti Lietuvos geografų draugija. Malonu buvo pamatyti nemažai savo dėstytojų ir kolegų geografijos mokytojų. Jau kurį laiką ši draugija buvo nustojusi plėtotis. Susiklostė daug nepalankių aplinkybių. Netekome draugijos prezidento R. Baubino, tais pačiais metais mus paliko ir jo pavaduotojas R. Krupickas. Tokie pasitraukimai lyg ir sustabdė visus darbus, tačiau atsirado grupelė iniciatyvių žmonių, kurie nutarė tęsti darbus. 

Lietuvos geografų draugijos visuotinį narių susirinkimą pradėjo profesorius A. Stanaitis paminėdamas geografijos mokslo svarbą, išskirtinumą ir šiandienines problemas. Deja profesorius S. Vaitiekūnas negalėjo dalyvauti, todėl iškart pereita prie organizacinių reikalų. Išrinktas susirinkimo pirmininkas prof. A. Česnulevičius ir sekretorė G. Kynė. Visi susirinkusieji supažindinti su darbotvarke.

Minėta Genivaitė Kynė pristatė pirmuosius geografų draugijos veikos metus (1934-1940). Čia būtinai reikėtų paminėti ir įkūrėją – prof. K. Pakštą. Genovaitė panaudojo ir seną archyvinę medžiagą, išvardijo vykdytus to meto draugijos tyrimus, veiklą, citavo kai kuriuos K. Pakšto straipsnius. Toliau susitikimą tęsė daktarė Nijolė Eitminavičienė su 1998-2009 metų draugijos apžvalga.

Po pertraukėlės susirinkime priimti naujieji įstatai, naujasis prezidentas (tiksliau prezidentė) doc. dr. D. Krupickaitė bei valdybos nariai.

Asmeniškai norėčiau palinkėti Lietuvos geografų draugijai produktyvaus darbo, kūrybiškumo ir iniciatyvumo. Reikia tikėtis, kad prezidentė pratęs buvusius nebaigtus darbus. Norėtųsi, kad būtų atkreiptas dėmesys ir į geografijos mokslo sklaidą už didžiųjų miestų ribų. Daugelius atžvilgiu esame nepelnytai pamiršti, susidaro įspūdis, jog viskas koncentruojasi sostinėje, o atokesnių vietovių geografijos mokslo atstovai lyg ir nereikalingi.

P.S. Populiarinkime geografiją platesniuose visuomenės sluoksniuose, nes tik taip galime į save atkreipti dėmesį ir tapti tikrai svarbia organizacija.

Šeštadienį, Garliavos Jonučių vidurinėje mokykloje, įvyko pirmasis visuotinis geografijos mokytojų asociacijos suvažiavimas. Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos puslapyje galite apie tai pasiskaityti plačiau.

Nesu asociacijos narys, bet labai norėjau išvysti geografijos mokytojų bendruomenę, susipažinti su jos veikla. Įdirbis tikrai didelis. Nepameluosiu sakydamas, kad ši asociacija yra viena iš veikliausių ir labiausiai pastebimų. Prie to stipriai prisidėjo jos prezidentas Rytas Šalna.

Reikia padėkoti Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos geografijos mokytojui Valentinui Padriezui už gerai suorganizuotą ir paruoštą sutikimą. Suvažiavime turėjome galimybę įsigyti geografinės literatūros ir aplankyti išpuoselėtą geografijos kabinetą (jam skirsiu atskirą įrašą).

Keletas mano užfiksuotų akimirkų.