(gianellbendijo/nuotrauka)

Vakar buvo vykdomas mokyklinis geografijos egzaminas. Tikėjausi spaudoje perskaityti nors vieną straipsnį apie tai. Deja deja. Teko pasitenkinti LGMA trumpu įrašu. Nors geografijos egzaminas buvo vienas iš populiariausių (dėl to, kad mokyklinis), bet eilinį kartą pasiteisino esama nuomonė apie geografijos mokslą ir jo padėtį mokslų sistemoje.

Asmeniškai man šių metų egzaminas nepasirodė labai sunkus. Tik įstrigo keletas klausimų. Atsakymai į juos labai platūs ir iššaukia galimybę pasireikšti subjektyvumui. Todėl vertinimas tampa komplikuotas. Daug istorinių klausimų dėl kurių naudingumo taip pat būčiau linkęs abejoti. Geografijoje kalbame apie karinius konfliktus, bet ar verta į egzaminą įtraukti konfliktines teritorijas? Reikia labai atsargiai formuluoti klausimus ir būtinai juos pritemti prie esamo šaltinio (jei jis yra). Būtų galima analizuoti giliau, bet neužsiimsiu tuo. Paliksiu “profesionalams”.

Geografijos egzaminas yra labai kompleksiškas, reikalauja nemažai istorinių žinių bei bendro išprusimo. Bet ar tai gerai? Manau tai daro meškos paslaugą. Kalbant su 12-okais buvau paklaustas – o kokia nauda iš geografijos studijų, ką po jų galiu dirbti, kuo užsiimti? Pradedu pasakoti apie naudą, plačias pasirinkimo galimybes, įdomias studijas.  Bet palaukit! šiandieninis jaunas žmogus nori labiau apčiuopiamos ateitis, labiau suprantamo dalyko ir žinojimo, kad jo mokymasis ateityje duos akivaizdžią naudą. Ar tą gali suteikti geografija?

Reikia tikėtis, kad padėtis keisis sulaukus valstybinio geografijos egzamino… Nors ir jo atžvilgiu turiu kai kurių abejonių…

Penktadienį į Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakultetą buvo sukviesti žmonės neabejingi geografijos mokslui. Savo veiklą turėjo atnaujinti Lietuvos geografų draugija. Malonu buvo pamatyti nemažai savo dėstytojų ir kolegų geografijos mokytojų. Jau kurį laiką ši draugija buvo nustojusi plėtotis. Susiklostė daug nepalankių aplinkybių. Netekome draugijos prezidento R. Baubino, tais pačiais metais mus paliko ir jo pavaduotojas R. Krupickas. Tokie pasitraukimai lyg ir sustabdė visus darbus, tačiau atsirado grupelė iniciatyvių žmonių, kurie nutarė tęsti darbus. 

Lietuvos geografų draugijos visuotinį narių susirinkimą pradėjo profesorius A. Stanaitis paminėdamas geografijos mokslo svarbą, išskirtinumą ir šiandienines problemas. Deja profesorius S. Vaitiekūnas negalėjo dalyvauti, todėl iškart pereita prie organizacinių reikalų. Išrinktas susirinkimo pirmininkas prof. A. Česnulevičius ir sekretorė G. Kynė. Visi susirinkusieji supažindinti su darbotvarke.

Minėta Genivaitė Kynė pristatė pirmuosius geografų draugijos veikos metus (1934-1940). Čia būtinai reikėtų paminėti ir įkūrėją – prof. K. Pakštą. Genovaitė panaudojo ir seną archyvinę medžiagą, išvardijo vykdytus to meto draugijos tyrimus, veiklą, citavo kai kuriuos K. Pakšto straipsnius. Toliau susitikimą tęsė daktarė Nijolė Eitminavičienė su 1998-2009 metų draugijos apžvalga.

Po pertraukėlės susirinkime priimti naujieji įstatai, naujasis prezidentas (tiksliau prezidentė) doc. dr. D. Krupickaitė bei valdybos nariai.

Asmeniškai norėčiau palinkėti Lietuvos geografų draugijai produktyvaus darbo, kūrybiškumo ir iniciatyvumo. Reikia tikėtis, kad prezidentė pratęs buvusius nebaigtus darbus. Norėtųsi, kad būtų atkreiptas dėmesys ir į geografijos mokslo sklaidą už didžiųjų miestų ribų. Daugelius atžvilgiu esame nepelnytai pamiršti, susidaro įspūdis, jog viskas koncentruojasi sostinėje, o atokesnių vietovių geografijos mokslo atstovai lyg ir nereikalingi.

P.S. Populiarinkime geografiją platesniuose visuomenės sluoksniuose, nes tik taip galime į save atkreipti dėmesį ir tapti tikrai svarbia organizacija.

Šeštadienį, Garliavos Jonučių vidurinėje mokykloje, įvyko pirmasis visuotinis geografijos mokytojų asociacijos suvažiavimas. Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos puslapyje galite apie tai pasiskaityti plačiau.

Nesu asociacijos narys, bet labai norėjau išvysti geografijos mokytojų bendruomenę, susipažinti su jos veikla. Įdirbis tikrai didelis. Nepameluosiu sakydamas, kad ši asociacija yra viena iš veikliausių ir labiausiai pastebimų. Prie to stipriai prisidėjo jos prezidentas Rytas Šalna.

Reikia padėkoti Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos geografijos mokytojui Valentinui Padriezui už gerai suorganizuotą ir paruoštą sutikimą. Suvažiavime turėjome galimybę įsigyti geografinės literatūros ir aplankyti išpuoselėtą geografijos kabinetą (jam skirsiu atskirą įrašą).

Keletas mano užfiksuotų akimirkų.

Šeštadienį vykome į Č. Kudabos konkursą. Apie jį jau esu kalbėjęs viename iš įrašų. Masė mokinių ir mokytojų nuo ryto šurmuliavos gamtos mokslų fakulteto kieme. Gaila, kad oras pasitaikė ne koks. Net savojo fotoaparato nelabai galėjau panaudoti.

Be gerų emocijų teko patirti ir ne pačių šilčiausių. Jau praeitais metais susidūriau su kolegų (o ypač kolegių) grubumu, o šie metai tik patvirtino jo egzistavimą. Išvada tokia – jei esi mokytojas, apsirengęs kiek jaunatviškiau ir dar ant pečių kuprinė, tai esi pasmerktas būti stumdomas eilėje. Ne iš vienos “ponios” neišgirdau “atsiprašau ar jūs čia stovite?”. O dar norime, kad mus gerbtų mokiniai. Patys nesugebame kultūringai elgtis. Na, bet tiek to, aš niekada nepulsiu aiškintis ir stumdytis. Jei jau jos tiek skuba – belieka pasitraukti į šoną.

Kol mokiniai atlikinėjo užduotis visi mokytojai rinkosi į dr. Audronės Galvonaitės paskaitą “Klimato kaita – meteorologiniai reiškiniai”. Prieš tai išklausėme rėmėjų pasisakymų ir pasiūlymų. Aptarėme ir kai kuriuos reikalus susijusius su šiuo konkursu.

Beje, jei kas iš mokytojų negirdėjote, tai priminsiu – jau paruošta internetinė svetainė www.geografijoskonkursai.lt (nors dar ne visai sutvarkyta).

Po viso šio šurmulio laukė kelionė į Molėtų observatoriją. Turiu nemažai nuotraukų, todėl šiam reikalui skirsiu atskirą įrašą.

(inhabitat.com/nuotrauka)

Turbūt pastebėjote mano tinklaraštyje patalpintą banerį “60 ŽEMĖS VALANDA”. Spėju, kad jau daugelis girdėjote, matėte ar kažkur girdėjote apie šią akciją, kurios tikslas – “atkreipti viso pasaulio dėmesį ir išreikšti susirūpinimą dėl pragaištingų  žmogaus veiklos padarinių gamtai”.

Agituoju ir jums prisidėti prie šios iniciatyvos. Būtinai užsiregistruokite ir prisijunkite prie tų, kurie kovo 27 dieną, 20.30 val. išjunks visus nebūtinus šviesos šaltinius.

Keletas įdomių nuotraukų iš National Geograpchic (plačiau čia ir čia).

Oficialus 2010 metų Žemės valandos video.

Esu nuolatinis National Geographic skaitytojas. Internetinėje svetainėje randu begalės naujos informacijos, nuostabių nuotraukų, žemėlapių pavyzdžių. Pastovus žinių srautas leidžia stebėti tiek visuomeniniuos, tiek gamtinius procesus.

Paskutiniu metu vis dažnesni tampa  straipsniai, kurie akcentuoja gamtoje vykstančius pokyčius. Dažniausia viso to priežastis -  globalinis atšilimas. Tenka pripažinti, kyšimasis į motulės gamtos reikalus mums atsirūgsta ir tikrai skaudžiai. O pavyzdžių vis daugiau ir daugiau…

Neseni žemės drebėjimai Haityje, Čilėje. Šiandien jau skaitau apie šią nelaimę Taivane.

Mokslininkai teigia, kad iki 2022 metų žymusis Kilimandžaras praras savo sniego kepurę.

Atskilęs ledkalnis nuo Antarktidos ledo šelfo, gali pakeisti vandenyno srovių cirkuliaciją, tai beabejonės atsilieps visiems klimato procesams.

Būtų galima tęsti ir toliau, tačiau pamastymams užtenka ir tiek. Manau, esame ant globalių pasikeitimų slenksčio. Visuomenės tobulėjimas pasižymi didele sparta, tačiau jis turi totalių padarinių gamtai…

(javno.com/nuotrauka)

Žinia, apie žemės drebėjimą Čilėje, jau apskriejo pasaulį. Blogiausia tai, kad be dabartinių pasekmių gali prisidėti ir cunamio bangos. Nespėjome atsigauti nuo katastrofos Haityje, o motulė gamta siunčia naują “žinią”.

Galime džiaugtis savo geografine padėtimi. Esame saugūs (santykinai) nuo tokių gamtos gaivalų kaip žemės drebėjimai, ugnikalnio išsiveržimai, cunamio bangos, tornadai. Gal todėl nelabai ir suvokiam, kokio masto padarinius jie sukelia…

National Geographic publikuoja naujausias nuotraukas iš Čilės…

Prisiminkime ir Haičio nelaimę…

Penktadienį, mus paliko, vienas žymiausiu šio laikmečio geografų – Rimantas Krupickas. Nekalbėsiu apie jo nuveiktus darbus, o pabandysiu pažvelgti asmeniškai į šią iškilią asmenybę.

Rimantas Krupickas buvo mūsų dėstytojas, Vilniaus pedagoginiame universitete. Jau nuo pirmųjų studijų metų jis pasirodė griežtas, neperkalbamas. Pirmosios paskaitos pasirodė sunkios, tačiau įdomios. Rimantas niekada nedėstė sausos teorijos. Visada pateikdavo pavyzdžius iš savo patirties (kurios būtai tikrai įspūdingos). Stebino jo erudicija, daugelio dalykų žinojimas.

Labai vargdavome per seminarus, kada reikėdavo atsiskaitinėti Žemynų geografijos laboratorinius darbus. Klausimas “Kodėl ?” jau buvo keiksmažodis. Su grupės draugu nusprendėme per laisvai pasirenkamą dalyką keliauti į Rimanto paskaitas. Grupė mažesnė, todėl ir dėstytojas bendravo ga na šiltai. Jo išsilavinimo universalus mus stebino. Atrodė, kad Rimantas domisi viskuo. Tuo tarpu, kai mūsų grupės draugai gyrėsi lengvai atsiskaitę laisvai pasirenkamą dalyką (kitiems vien už lankymą buvo parašytas pažymys), mes sėdėjome prie savo dėstytojo kabineto durų ir mokėmės. Atsiskaityti pavyko tik iš antro karto – “Na nepasiruošę vyrai, nepasiruošė…” sakydavo jis. Rimantas prikalbino mane parašyti porą straipsnių ir į “Geografinius aidus”.

Labai patiko naktinė išvyka į Molėtų observatoriją, net atsiskaitinėjome rodydami žvaigždynus. O ką jau kalbėti apie tolimąją praktiką. Nepaisant amžiaus, Rimantui sportinės formos galėjo pavydėti daugelis iš mūsų. Nulipus nuo Riso viršūnės jis net neprisėdo, kai tuo metu, mes visi uždusę, pakritę ant žolės valėmės prakaitą.

Ačiū Rimantai Krupickai už jūsų indėlį į mūsų ugdymą, ačiū už pastabas, už griežtą, bet teisingą žodį, ačiū už perteiktas žinias ir gebėjimus, ačiū jums, kad buvote…

Šiandien, Vincento Borisevičiaus gimnazijoje, įvyko ilgai planuotas apskrities geografijos mokytojų susitikimas, kurį vainikavo Ryto Šalnos seminaras.

Pasiruošimo darbai prasidėjo prieš porą savaičių – medžiagos atranka, skaidrių ruošimas ir t.t. Didesnė našta teko mūsų gerbiamai pirmininkei Laima Uosytei, kuri su savo užduotimi susitvarkė labai gerai.

Susitikimas vyko mokyklos aktų salėje. Jau prieš porą dienų joje buvo sukabinta mūsų mokytojų ir mokinių ruošta vaizdinė medžiaga (plakatai, nuotraukos). Ateities vidurinės mokyklos mokytoja parūpino dirvožemio pavyzdžių, kalnų maketą. Parodą papildė ir svečių atsivežta geografinė medžiaga.

Renginys prasidėjo nuo mus palikusio, žymaus geografo, Rimanto Krupicko, pagerbimu. Toliau pereita prie linksmesnės veiklos – atskirų rajonų prisistatymų. Malonu buvo pamatyti, kokia geografinė veikla vykdoma Plungės ir Mažeikių mokyklose. Žinoma, pabandėme pateikti ir savo nuveiktus darbus.

Diskusijos buvo pratęstos prie kavos puodelio, tuo pačiu, kolegos pakviesti apžiūrėti Laimos Uosytės geografijos kabineto.

Po pertraukos visi sėdome klausyti Ryto Šalnos vedamo seminaro – “Geografijos mokymas XXI amžiuje”. Kaip ir visada, šio žinomo geografijos vadovėlių autoriaus, klausytis buvo įdomu. Naujos idėjos, technologijos, kryptys, problemos. Po seminaro Rytas domėjosi mūsų veikla, mokyklų padėtimi, žemaitiškos kalbos propagavimu.

P.S. Truputėlis subjektyvios nuomonės. Tokia susitikimo forma manęs netenkina. Esu jaunosios kartos mokytojas, todėl daugiau norėjosi naujumo, t.y. kažko panašaus į konferenciją. Pasisakyti galėjo žymiai daugiau mokytojų, pvz. kiekvienam pranešėjui skirti po 20 min. per kurias būtų pateikta tam tikra jo vykdoma veikla. Turiu omenyje, kad gerosios patirties pasidalijimui skirta daug metodų. Man priimtinesnis – konferencija.

Nepaisant to – susitikimas praėjo sklandžiai. Tikėkimės, kad iš to išsirutulios naujos bendradarbiavimo veiklos tarp atskirų rajonų.

Jungtinėje Karalystėje kiekvienais metais vyksta Didžiosios Britiškos Ančių Lenktynės. Šiais metais organizatoriai pasiekė naują pasaulio rekordą į Temzės upę “paleidę” 205 000 mėlinos spalvos guminių ančių. Ankstesnis rekordas – 175 000.

Vakarinėje Javos salos dalyje įvyko stiprus (7,1 balo) žemės drebėjimas, kurio pasekmės – milžiniška nuošliauža.

Nyderlandai – polderių, pylimų ir malūnų šalis. Nuotraukoje matosi ištisas istorinių malūnų kompleksas, apšviestas įspūdingai atrodančiomis šviesomis (LED technologija).

Turkijos sostinę siaube potvyniai, kurie jau pareikalavo 31 žmogaus gyvybių. Nuotraukoje – žmogus stovi ant autobuso stogo (apsemtame greitkelyje) laukdamas kada jį evakuos.

Daugiau informacijos National Geographic tinklapyje.