Esu nuolatinis National Geographic skaitytojas. Internetinėje svetainėje randu begalės naujos informacijos, nuostabių nuotraukų, žemėlapių pavyzdžių. Pastovus žinių srautas leidžia stebėti tiek visuomeniniuos, tiek gamtinius procesus.

Paskutiniu metu vis dažnesni tampa  straipsniai, kurie akcentuoja gamtoje vykstančius pokyčius. Dažniausia viso to priežastis -  globalinis atšilimas. Tenka pripažinti, kyšimasis į motulės gamtos reikalus mums atsirūgsta ir tikrai skaudžiai. O pavyzdžių vis daugiau ir daugiau…

Neseni žemės drebėjimai Haityje, Čilėje. Šiandien jau skaitau apie šią nelaimę Taivane.

Mokslininkai teigia, kad iki 2022 metų žymusis Kilimandžaras praras savo sniego kepurę.

Atskilęs ledkalnis nuo Antarktidos ledo šelfo, gali pakeisti vandenyno srovių cirkuliaciją, tai beabejonės atsilieps visiems klimato procesams.

Būtų galima tęsti ir toliau, tačiau pamastymams užtenka ir tiek. Manau, esame ant globalių pasikeitimų slenksčio. Visuomenės tobulėjimas pasižymi didele sparta, tačiau jis turi totalių padarinių gamtai…

(javno.com/nuotrauka)

Žinia, apie žemės drebėjimą Čilėje, jau apskriejo pasaulį. Blogiausia tai, kad be dabartinių pasekmių gali prisidėti ir cunamio bangos. Nespėjome atsigauti nuo katastrofos Haityje, o motulė gamta siunčia naują “žinią”.

Galime džiaugtis savo geografine padėtimi. Esame saugūs (santykinai) nuo tokių gamtos gaivalų kaip žemės drebėjimai, ugnikalnio išsiveržimai, cunamio bangos, tornadai. Gal todėl nelabai ir suvokiam, kokio masto padarinius jie sukelia…

National Geographic publikuoja naujausias nuotraukas iš Čilės…

Prisiminkime ir Haičio nelaimę…

Penktadienį, mus paliko, vienas žymiausiu šio laikmečio geografų – Rimantas Krupickas. Nekalbėsiu apie jo nuveiktus darbus, o pabandysiu pažvelgti asmeniškai į šią iškilią asmenybę.

Rimantas Krupickas buvo mūsų dėstytojas, Vilniaus pedagoginiame universitete. Jau nuo pirmųjų studijų metų jis pasirodė griežtas, neperkalbamas. Pirmosios paskaitos pasirodė sunkios, tačiau įdomios. Rimantas niekada nedėstė sausos teorijos. Visada pateikdavo pavyzdžius iš savo patirties (kurios būtai tikrai įspūdingos). Stebino jo erudicija, daugelio dalykų žinojimas.

Labai vargdavome per seminarus, kada reikėdavo atsiskaitinėti Žemynų geografijos laboratorinius darbus. Klausimas “Kodėl ?” jau buvo keiksmažodis. Su grupės draugu nusprendėme per laisvai pasirenkamą dalyką keliauti į Rimanto paskaitas. Grupė mažesnė, todėl ir dėstytojas bendravo ga na šiltai. Jo išsilavinimo universalus mus stebino. Atrodė, kad Rimantas domisi viskuo. Tuo tarpu, kai mūsų grupės draugai gyrėsi lengvai atsiskaitę laisvai pasirenkamą dalyką (kitiems vien už lankymą buvo parašytas pažymys), mes sėdėjome prie savo dėstytojo kabineto durų ir mokėmės. Atsiskaityti pavyko tik iš antro karto – “Na nepasiruošę vyrai, nepasiruošė…” sakydavo jis. Rimantas prikalbino mane parašyti porą straipsnių ir į “Geografinius aidus”.

Labai patiko naktinė išvyka į Molėtų observatoriją, net atsiskaitinėjome rodydami žvaigždynus. O ką jau kalbėti apie tolimąją praktiką. Nepaisant amžiaus, Rimantui sportinės formos galėjo pavydėti daugelis iš mūsų. Nulipus nuo Riso viršūnės jis net neprisėdo, kai tuo metu, mes visi uždusę, pakritę ant žolės valėmės prakaitą.

Ačiū Rimantai Krupickai už jūsų indėlį į mūsų ugdymą, ačiū už pastabas, už griežtą, bet teisingą žodį, ačiū už perteiktas žinias ir gebėjimus, ačiū jums, kad buvote…

Šiandien, Vincento Borisevičiaus gimnazijoje, įvyko ilgai planuotas apskrities geografijos mokytojų susitikimas, kurį vainikavo Ryto Šalnos seminaras.

Pasiruošimo darbai prasidėjo prieš porą savaičių – medžiagos atranka, skaidrių ruošimas ir t.t. Didesnė našta teko mūsų gerbiamai pirmininkei Laima Uosytei, kuri su savo užduotimi susitvarkė labai gerai.

Susitikimas vyko mokyklos aktų salėje. Jau prieš porą dienų joje buvo sukabinta mūsų mokytojų ir mokinių ruošta vaizdinė medžiaga (plakatai, nuotraukos). Ateities vidurinės mokyklos mokytoja parūpino dirvožemio pavyzdžių, kalnų maketą. Parodą papildė ir svečių atsivežta geografinė medžiaga.

Renginys prasidėjo nuo mus palikusio, žymaus geografo, Rimanto Krupicko, pagerbimu. Toliau pereita prie linksmesnės veiklos – atskirų rajonų prisistatymų. Malonu buvo pamatyti, kokia geografinė veikla vykdoma Plungės ir Mažeikių mokyklose. Žinoma, pabandėme pateikti ir savo nuveiktus darbus.

Diskusijos buvo pratęstos prie kavos puodelio, tuo pačiu, kolegos pakviesti apžiūrėti Laimos Uosytės geografijos kabineto.

Po pertraukos visi sėdome klausyti Ryto Šalnos vedamo seminaro – “Geografijos mokymas XXI amžiuje”. Kaip ir visada, šio žinomo geografijos vadovėlių autoriaus, klausytis buvo įdomu. Naujos idėjos, technologijos, kryptys, problemos. Po seminaro Rytas domėjosi mūsų veikla, mokyklų padėtimi, žemaitiškos kalbos propagavimu.

P.S. Truputėlis subjektyvios nuomonės. Tokia susitikimo forma manęs netenkina. Esu jaunosios kartos mokytojas, todėl daugiau norėjosi naujumo, t.y. kažko panašaus į konferenciją. Pasisakyti galėjo žymiai daugiau mokytojų, pvz. kiekvienam pranešėjui skirti po 20 min. per kurias būtų pateikta tam tikra jo vykdoma veikla. Turiu omenyje, kad gerosios patirties pasidalijimui skirta daug metodų. Man priimtinesnis – konferencija.

Nepaisant to – susitikimas praėjo sklandžiai. Tikėkimės, kad iš to išsirutulios naujos bendradarbiavimo veiklos tarp atskirų rajonų.

Jungtinėje Karalystėje kiekvienais metais vyksta Didžiosios Britiškos Ančių Lenktynės. Šiais metais organizatoriai pasiekė naują pasaulio rekordą į Temzės upę “paleidę” 205 000 mėlinos spalvos guminių ančių. Ankstesnis rekordas – 175 000.

Vakarinėje Javos salos dalyje įvyko stiprus (7,1 balo) žemės drebėjimas, kurio pasekmės – milžiniška nuošliauža.

Nyderlandai – polderių, pylimų ir malūnų šalis. Nuotraukoje matosi ištisas istorinių malūnų kompleksas, apšviestas įspūdingai atrodančiomis šviesomis (LED technologija).

Turkijos sostinę siaube potvyniai, kurie jau pareikalavo 31 žmogaus gyvybių. Nuotraukoje – žmogus stovi ant autobuso stogo (apsemtame greitkelyje) laukdamas kada jį evakuos.

Daugiau informacijos National Geographic tinklapyje.

Šiandien su kolege iš Varnių riedėjome į Vilnių. Pedagogų profesinės raidos centre  (beje nuo rugsėjo 1-sios reformuojamas į ugdymo plėtotės centrą) vyko seminaras geografijos mokytojams. Rytas Šalna (daugelio vadovėlių bei kitos mokomosios literatūros autorius) išdėstė 2009-2010 mokslo metų geografijos ugdymo tendencijas.

Mane labiausiai domino techniniai dalykai susiję su geografijos mokytojų asociacijos tinklapiu. Turėjau nemažai priekaištų dėl pasenusio dizaino ir nefunkcionalumo. Tačiau buvau maloniai nustebintas naujomis tendencijomis.

Pagaliau asociacija atsižvelgė į mokytojų norus ir kaitą internetinėje erdvėje. Nuo rugsėjo startuotas atnaujintas LGMA tinklapis (paveikslėlis įrašo pradžioje). Jame numatoma patalpinti:

• Įvairaus pobūdžio dokumentus;
• Vadovėlių duomenų bazę;
• Teminių planų pavyzdžius;
• Kopijuojamas užduotis bei kontūrinius žemėlapius;
• Pamokų prezentacijas;
• Nuolat atnaujinamą statistinę informaciją;
• Fotogalerijas;
• Nuorodos į įvairius naudingus puslapius.

Kalbėta apie olimpiadinių užduočių sudėjimą į CD bei fotobanko sukūrimą. Visa tai manau įmanoma įdėti į naująjį tinklapį, tik reikia noro ir laiko.

(National Geographic/nuotrauka)

Liepos 22 dieną įvyko visiškas Saulės užtemimas. Deja šį reginį galėjo stebėti tik Indijos ir Kinijos gyventojai.

Saulės užtemimas – tai reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip uždengdamas Saulės diską. Yra skiriamos 3 užtemimų rūšys.

National geographic taip pat atkreipė dėmesį į šį neeilinį reginį, kuris sukėlė neribotas žmonių fantazijas.

(egzaminas.blogas.lt/nuotrauka)

Skaitydavau straipsnius apie stojamųjų egzaminų pasikeitimą. Gaila abiturientų. Atrodo viskas suplanuota ir staiga viskas pasikeičia.

Bet perskaičius apie panelės sudaužytas viltis įstoti į geografiją VU pasidarė neapsakomai pikta.

Pagrindiniai dalykai, norint šį dalyką studijuoti – lietuvių ir geografija. Staiga viskas apsivertė aukštyn ir vietoje lietuvių kalbos tampa reikalinga matematika! Ne, nu nors imk ir išspardyk šiknas tiems “mieliesiems”, kurie sugalvojo tokią didžiausią nesąmonę.

Baigiau geografiją VPU ir tikrai žinau, kas svarbiausia šiam dalykui. Matematikos niekada nemėgau, o ir jos studijų metu būta tikrai minimaliai. Statistika ir kartografija – tai studijų dalykai, kuriems buvo reikalingos matematinės žinios, bet tikrai ne tokio lygmens, kad reikėtų laikyti valstybinį egzaminą.

Lietuvių kalba – suprantu, tai kertinis dalykas ir kiekvienam privalus. Antroje vietoje žinoma privalo būti geografija. Viliuosi, kad kada nors turėsime ir valstybinį geografijos egzaminą. Bet kam čia kišti matematiką??? Aš sakyčiau, kad svarbiau už ją yra istorija, biologija, fizika. Nes tikrai nemažai reikėjo žinoti apie šiuo dalykus.

Žinoma visko negalima, o ir nereikia sukišti mokiniui (būsimam studentui). Tačiau daryti tokius “žaidimus” su žmonių viltimis tikrai nevalia. Tikiu, kad nemažai būsimų geografų prarado tiek VU, tiek ir VPU.

(AirijaOnline.lt nuotrauka)

Jau ilgą laiką Lietuvos populiacija kenčia nuo emigracijos didėjimo.

Panagrinėjus Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis matome, kad nuo 2002 metų iki 2005 emigrantų skaičius auga. Nors imigrantų taip pat didėja, bet jų skaičius išlieka dvigubai mažesnis. Padėtis pagerėja tik 2006 metais. Atrodytų, masiškas išvykimas iš šalies sumažėjo. Dirbančiuosius užsienio valstybėse pradeda vilioti gerėjanti ekonominė padėtis gimtinėje (BVP augimas, bedarbystės mažėjimas ir t.t.)  ir žinoma galimybė būti su šeima. Kiek pagerėja gimstamumo ir natūraliosios gyventojų kaitos rodikliai. Tokios optimistinės tendencijos rodė viltį, kad pagaliau Lietuva sugebės išbristi iš demografinės duobės.

Deja, šių dienų aktualijos vėl pradeda keisti mūsų gyventojų judėjimo kryptis negatyvizmo link. Nors sunki ekonominė padėtis palietė daugelį Europos šalių. Vis gi lietuvaičiai renkasi išvykimą iš Lietuvos ir darbo paieškas svetur – “Atsidūrėme ant trečiosios – po Nepriklausomybės atkūrimo ir įstojimo į Europos Sąjungą – didelės emigracijos bangos slenksčio”.

Prieš kelesdešimt minučių baigėsi Kudabos konkursas. Turiu keletą minučių, todėl pabandysiu apibendrinti šį renginį. Konkursas ruošiama Vilniaus pedagoginiame universitete kiekvienais metais, kovo pabaigoje (šeštadienį). Olimpiada (galima sąliginai ir taip ją pavadinti) skirta garsaus Lietuvos geografo – Česlovo Kudabos garbei.

Į universitetą suplaukia kartais net iki tūstančio dalyvių (bent jau mano studijų laikais tai tikrai) iš daugelio Lietuvos mokyklų. Šiais metais manau skaičius buvo ne ką mažesnis. Dalyviai suskirstomi pagal klases (6, 7, 8, 9, 10, 11-12). Kiekvienai klasei sudaromos skirtingos užduotys. Atvykęs dalyvis privalo užsiregistruoti, tam kad gautų savo numerį, kurio pagalba visa masė mokinių paskirstoma į auditorijas. Užduotims atlikti duodamos 2 valandos.

Mokytojai dažniausiai kviečiami į universiteto aktų salę. Pateikiama informacija ir skaitomas pranešimas. Šiais metais savo tyrinėjimus Grenlandijoje pateikė profesorius – geologas (gaila nepamenu pavardės). Pristatymas buvo įdomus, nuotraukos tikrai įspūdingos (geografijos mokytojams tai tikrai), gaila, tik kad profesoriaus šnekėjimas pasitaikė labai jau monotoniškas.

Nuostalgija užvaldė pamačius užraša “Gamtos mokslų fakultetas”. Čia praleisti 4 metai. Ir tikrai daug ką atiduočiau, kad galėčiau vėl sugryšti į juos. Tie patys koridoriai, auditorijos, nuvergę, bet tuo pačiu malonūs dėstytojų veidai. Nesigailiu baigęs Vilniaus pedagoginiame geografiją.