Mūsų mokykloje startuoja smurto ir patyčių prevencijos programa Olweus. Kaip teigiama, tai viena iš veiksmingiausių smurto prevencijos programų pasaulyje, kurios autorius norvegų profesorius D. Olweus.
“Graži” programa, kilnūs tikslai, optimistiškai nuteikiantys rezultatai. Atrodytų viskas turėtų būti aišku. Bet nebūčiau aš jei neįkiščiau savo subjektyvios nuomonės.
Jau vien tai, kad supažindinti su programa atvyko jaunutė panelė (su laikmenomis pilnomis virusų, ir taip po visą Lietuvą, labai kokybiškas pasiruošimas…), nesukėlė didelio pasitikėjimo. Parodė keletą skaidrių ir trumpai informavo (gal geriau sakyti – liepė) atlikti paruošiamuosius darbus. Pristatymas tiesiog dvelkė biurokratiniu šaltumu. Jokios normalios diskusijos. Nors kolegos bandė klausinėti, tačiau atsakymų gauta mažai.
Darbų atlikti reikės daug, buvo kalbėta, kad atsakingi už programą mokytojai gaus net priedo po 100 litų. Tik va klausimas – ar toks “atlygis” yra visavertis lyginant, kiek reikės atlikti darbo.
Sakysit – na kas čia per purkštavimai. Mokytojai privalo rūpintis smurto ir patyčių mažinimu mokykloje. Jie turi džiaugtis, kad švietimo ir mokslo ministerija vykdo tokius projektus. Turėkim omenyje ir pačios mūsų mokyklos pareikštą norą dalyvauti visame šiame reikale.
Tik ar neatsitiks tai, kas su kitomis panašiomis prevencinėmis priemonėmis. ŠMM sukiša tokius didelius pinigus perimdami kitų šalių sukurtus produktus (šiuo atvejų programą), darydama pačią didžiausią klaidą – tiesiogiai (nieko nepakeistus ir neadaptavus) taikydama tai mūsų švietime. Nekartą esame pasimokę, t.y. mokytojai (žemiausioji grandis), deja švietimo “viršūnėlės” į tai nekreipia jokio dėmesio.
Gal būt kalbu per daug pesimistiškai, tačiau pirmasis susitikimas su šios programos vykdymo atstove neleidžia kitaip. Smurto ir patyčių mažinimas lieka prioritetu mokyklose. Tą puikiai supranta pedagogai. Pritariu ir tam, kad vieni jie negali susitvarkyti, reikalinga pagalba. Bet gal pagaliau reikėtų atsižvelgti į pačių mokytojų nuomonę.
Pristatyme turėjo dalyvauti visas mokytojų kolektyvas bei kiti darbuotojai (valytojos, darbininkai)…
Atsakinga “panelė” už šią prevencinę veiklą bandė mus “apšviesti”…
Žinoma klausėmės visi…
Mokyklos direktoriaus bandymas reziumuoti…
Posted in 
Tags: 
Panašu, kad tos prevencinės programos – tai būdas išplauti pingus. Visai įdomu, kokiais būdais bandys su tom patyčiom kovoti…
Oi Rasa patikėk… Kartais tokias nesamones turime vykdyti, kad baisu. Kol kas nieko tokio blogo negaliu pasakyti apie pastarąją programą, tačiau pirminis įspūdis – nieko gero…
Galėjai parašyt ir apie pačią programą, kas per dalykas ten, ką kas darys ir pan.
Nelabai norėjau išsiplėsti, be to tiek ten ir te papasakojo. Visas ši tas dalykas užtruks ilgokai. Išrinkti atsakingi pedagogai turės 2iejų dienų kursus, tai gal po jų kas bus aiškiau. Gal atsiras kas iš komentatorių, kurie susidūrę jau, nes praeitais metais ši programa vykdyta bene 30yje mokyklų.
Aš tai džiaugiuos, kad išvis kas nors daroma. Galbūt bus klaidų ar kažkokių pasekmių dėl programos adaptacijos trūkumo, bet iš to bus galima ateičiai pasimokyti.
Nu šiaip programa gal ir reikalinga.
P.S. Pirmoje nuotraukoje pastebimas studentiškas palikimas -t. y neturėjimas ką veikt ir paišymas
Gedi baik
Čia mūsų pavaduotojos užrašai.
mūsuose taip pat buvo vykdoma ši programa.. jau baigiame
Pati taip pat buvau skeptiška nuo pradžių, ir ne be reikalo. Kaip rodo patirtis, viskas priklauso nuo to, kaip suvokiama atsakomybė. medžiagos daug ir labai naudingos bei įdomios gavome, tačiau… kai paklausiau valytojų, ką jos išmoko – išgirdau, kad “ai.. mes čia ne prie ko.. tik į sąrašą įsirašėm…”, kai paklausiau mokinių – tai pusė tikrai negalėjo pasakyti, kad auklėtoja juos supažindino su ta medžiaga, jau nekalbant apie situacijų, filmukų aptarimus, nors visiems buvo skirtos valandos iš mokyklos nuožiūra skirstomų valandų…:) O ir instruktoriaus požiūris labai jau valdiškas buvo… Ir ypač svarbus turėjo būti skirto koordinatoriaus vaidmuo bei požiūris (buvo atsakinga pavaduotoja prevencijai), socialinio pedagogo darbas, auklėtojų veiklos priežiūra. Jei turite puikius šiuos žmones ir pasiruošę daug dirbti – rezultatą galima pasiekti (nežiūrint į tai, kad aplinka už mokykos sienų tam visiškai prieštarauja). Mokykla mūsų per visą programos vykdymo laiką gavo 20 tūkst litų atlyginimams.. Dalyviams teko po 650 – 2000 Lt, priklausomai nuo darbo ir pareigų programoje 
Bet pasakyti, kad programa davė rezultatą, nedrįsčiau 
ir dar – mano manymu, daug efektyviau buvo galima tuos pinigus panaudoti, skiriant papildomų socialinių darbuotojų ar kitaip pavadintų darbuotojų etatų finasavimą
ups, finansavimui
Šlamštas.
Turbūt kažkoks Norvegų “mokslininkas” pavargo žaisti su tepinėliais ir skrosti varles, tad panoro užsidirbti tikrų pinigų.
Kaip mokiniai sužino apie šią programą mokykloje?
Ogi taip:
Ateinam į klasės valandėlę ir auklėtoja duoda skaityti knygą, kurios mintys yra tokios:
“Jonukas žaidė kamoliu, atėjo Petriukas ir atėmė kamolį. Jonukas spyrė Petriukui. Ir iškeliamas “filosofinis” klausimas: “Ką daryti Petriukui”
Ir visa tai aiškina ne kažkokiems penktokams, kuriems gal ir pasirodytų tai linksma, bet vienoliktokams.
Apgailėtina.
Gedzis sako:
“P.S. Pirmoje nuotraukoje pastebimas studentiškas palikimas -t. y neturėjimas ką veikt ir paišymas”
altajus sako:
Čia mūsų pavaduotojos užrašai.”
“Gedi baik
Tiesiog nuostabu. (: