Skaitmeninių vadovėlių reikalingumas
e.mokymas 2009/12/07, 01:43
(15min.lt/nuotrauka)
Paskutiniu metu verda diskusijos apie elektroninių knygų reikalingumą, dabartines aktualijas ir ateities perspektyvas. Šios diskusijos ir mano veikla paskatino prabilti apie kompiuterinių priemonių trūkumą mokykloje.
Jau kuris laikas darbu su “SMART Boar”. Ruošimasis pamokoms žymei pailgėjo, tačiau rezultatas džiugina. Pamokos metu ši priemonė labai padeda aiškiau dėstyti sunkesnius dalykus ir tuo pačiu išlaikyti mokinių dėmesį.
Susidūriau su problema – vaizdinės medžiagos trūkumu. Didžiąją dalį ruošimosi užima klaidžiojimas po internetą ir paveikslėlių, schemų, planų, žemėlapių paieška. Dažniausiai sunku rasti teminių žemėlapių (ypatingai kas susisiję su Lietuvos geografiją).
Daug ką tenka daryti savuoju fotoaparatu (kadangi neturiu skanerio). Rezultatas neblogas. Gautos nuotraukos kokybiškai tinkamos naudoti pamokų metu. Tik va problema – toks darbas nelabai teisėtas.
Kodėl ši, mokomųjų priemonių leidybos niša nėra užpildoma, neaišku. Skaitmeninis vadovėlis taptų didele vertybe, įtraukiant mokytojus į informacinių technologijų plėtojimą.
Kaip aš įsivaizduoju skaitmeninį, mokymui skirtą vadovėlį. Tradiciškai mokiniai naudotųsi knygomis, tuo tarpu mokytojams galima būtų pasiūlyti norimą kursą skaitmeninėje laikmenoje. Pradžioje bent jau pateikti iliustracijas, kurias mokytojas galėtų rodyti prieš klasę. Toliau, visa tai galima tobulinti. Sukūrus aplinką, talpinti pamokų santraukas su iliustracijos ir nuorodomis į internetinius puslapius. Žodžiu – galybių begalės.
Nors, tiesa pasakius, nesiūlau revoliucinės minties. Kuriami skaitmeniniai moduliai. Tačiau jie naudojami kaip atskiri tinklapiai arba kaip pavienė mokomoji medžiaga (kurią eiliniam mokytojui sunku įsigyti).
Nejau rašantys vadovėlius autoriai nesusimąsto apie tai…
Džiugas viename iš savo įrašų yra pateikęs skaitmeninio vadovėlio koncepciją. Siūlymas įdomus, bet techniškai gana sudėtingas.
2009/12/07,11:15 am
Skaitmeninį vadovėlį ne taip lengva išleisti. Pradinės sąnaudos didelės. Pats paprasčiausias būdas – kiekvienas vadovėlis prieš patekdamas į spaustuvę yra skaitmeniniu formatu. Nesunku paversti į pdf. PVZ. TEV pateikia savo vadovėlių skaitmenines versijas
Jis yra statinis daugiau. Skaitmeninių su istorija susijusius vadovėlius išleidę Elektroniniai leidybos namai.
Daugiau yra skaitmeninės mokomosios medžiagos, bet jos per mažai.
Problema turbūt tame, kad:
Norint sukurti elektroninę mokymo medžiagą, reikia pakankamai daug žmoniškųjų resursų. Tiek dalyko specialistų, tiek techninio personalo. Tokiu atveju kūrinys tampa pakankamai brangus. Tai automatiškai stabdo sklaidą.
Išeitis galėtų būti studentų darbai. Tarkim VPU buriamos studentų grupės, vadovaujamos dėstytojų. Grupė ruošia mokomąją medžiagą. Nauda akivaizdi visiems. Mokomoji medžiaga platinama laisvai (tarkim pagal CC licenciją)
Priklausomai nuo sukurtos mokomosios medžiagos efektyvumo – galima valstybės dotacija.
2009/12/10,10:21 am
Pritariu Daishi. Pati skaitmeninio vadovelio ideja labai gera ir reikalinga. Taciau ne autoriai tokius dalykus sprendzia, uzsakovas – leidyklos. Jos valdo isteklius, jos daro sprendimus, susijusius su visa leidyba.
Esu isitikines, kad Lietuvai, kaip mazai valstybei ir turinciai ribota rinka, be valstybinio poziurio tiketis, kad kada nors pas mus bus daug skaitmeniniu vadoveliu – tiesiog naivu. Taigi valdzia turi rodyti adekvatu demesi siam segmentui. Is esmes neskatinama neo mokytoju, nei asociaciju iniciatyva prisideti prie tokiu priemoniu kurimo. Matyt, sitie dalykai kazkam nerupi arba beveik nerupi. Dabar svarbiausia, kad mokyklos turetu interakt. lentu, multimediu, o ka su jomis daryti – mokytojo reikalas.
LGMA imasi iniciatyvos, jau vesti sia tema pokalbiai su SMM ministro patarejais, IKT priemoniu importuotojais.
Be to, leidykla DIDAKTA http://www.idakta.lt isleido zemelapiu CD, kuriame yra 180 zemelapiu ir schemu. Taigi pirmosios kregzdes tikrai yra.