Vakar mokykloje svečiavosi kovo 11-osios akto signataras Rimvydas Valatka. Per pirmąją pamoką daugelis vienuoliktokų rinkosi pas mane kabinete, kuriame vyko pirmasis susitikimas su svečiu.
Buvau nusistatęs, kad pokalbis bus nuobodus. Išgirsim postulatus apie nepriklausomybės svarbą, kaip jos negerbia jaunimas ir pan. Tačiau klydau. Valatka kalbėjo apie paprastus dalykus, apie esamą padėtį. Neapsieita be istorinių ir filosofinių pasisakymų, kurie leidžia nuspėti šio žmogaus apsiskaitymą. Nereikėtų pamiršti, Valatka – istorijos mokytojas, todėl žino kas yra jauni žmonės ir kaip reikia bendrauti jų kompanijoje.
Įstrigo vienas išsakytas palyginimas. Lietuva – tai vandens taurė, kuri šiuo metu “laisto” savo turinį (suprask jaunąją kartą). Nebereikalo Valatka susitikimo pradžioje uždavė klausimą – ar akto pasirašymas buvo prasmingas žiūrint į šiandieninį valstybės gyvenimą?” Daug vietos interpretacijai ir diskusijai…
Vėliau susitikimas vyko su visa mokyklos bendruomenę. Sudainavome himną. Aktų salė buvo sausutėlė.
 |
 |
 |
 |
Kovo 11-osios progai, paruošiau klasėje pažintinį stendą. Nieko ypatingo. Pateikiau pasirašyto akto bei kitų dokumentų pavyzdžių. Keletą sakinių skyriau R. Valatkos asmenybės faktams.
 |
 |
Posted in 
Valatka? Hmmm, paskaičius jo rašliavas Komsomolkėje, man darosi aišku, koks savo laiku buvo teisus Patackas, duodamas Valatakai snukin.
Grumlinai, šiuo atveju nereikėtų kišti politikos, rašliavos ir pan. Valatka svečiavosi kaip akto signataras. Tai simbolika. Įraše minėjau ir jo kalbą. Negirdėjau nieko, dėl ko jam reikėtų “duoti snukin”.
Tai tas tai taip, bet man jis ir jo rašliava neatsiejami.. Deja, nesugebu atsieti kai kurių dalykų
Sorry, jei sunervyjau
Grumlinai, nieko tu tu nenervini, kiekvienas tavo komentaras svarbus mano tinklaraščiui
Tiesa pasakius, esu skaitęs jo straipsnius, stebėjęs jo pasisakymus per televiziją. Nuomonė ne pati geriausia. Tačiau šis apsilankymą reikėtų atsieti nuo jo rašliavos. Tebūnie tai gera patirtis mokiniams
Na taip – mokiniai, kurie domėsis politika giliau – atsipainios siūlus patys
Himnas ne dainuojamas, o giedamas