altajus.net

Penktadienį, mus paliko, vienas žymiausiu šio laikmečio geografų – Rimantas Krupickas. Nekalbėsiu apie jo nuveiktus darbus, o pabandysiu pažvelgti asmeniškai į šią iškilią asmenybę.

Rimantas Krupickas buvo mūsų dėstytojas, Vilniaus pedagoginiame universitete. Jau nuo pirmųjų studijų metų jis pasirodė griežtas, neperkalbamas. Pirmosios paskaitos pasirodė sunkios, tačiau įdomios. Rimantas niekada nedėstė sausos teorijos. Visada pateikdavo pavyzdžius iš savo patirties (kurios būtai tikrai įspūdingos). Stebino jo erudicija, daugelio dalykų žinojimas.

Labai vargdavome per seminarus, kada reikėdavo atsiskaitinėti Žemynų geografijos laboratorinius darbus. Klausimas “Kodėl ?” jau buvo keiksmažodis. Su grupės draugu nusprendėme per laisvai pasirenkamą dalyką keliauti į Rimanto paskaitas. Grupė mažesnė, todėl ir dėstytojas bendravo ga na šiltai. Jo išsilavinimo universalus mus stebino. Atrodė, kad Rimantas domisi viskuo. Tuo tarpu, kai mūsų grupės draugai gyrėsi lengvai atsiskaitę laisvai pasirenkamą dalyką (kitiems vien už lankymą buvo parašytas pažymys), mes sėdėjome prie savo dėstytojo kabineto durų ir mokėmės. Atsiskaityti pavyko tik iš antro karto – “Na nepasiruošę vyrai, nepasiruošė…” sakydavo jis. Rimantas prikalbino mane parašyti porą straipsnių ir į “Geografinius aidus”.

Labai patiko naktinė išvyka į Molėtų observatoriją, net atsiskaitinėjome rodydami žvaigždynus. O ką jau kalbėti apie tolimąją praktiką. Nepaisant amžiaus, Rimantui sportinės formos galėjo pavydėti daugelis iš mūsų. Nulipus nuo Riso viršūnės jis net neprisėdo, kai tuo metu, mes visi uždusę, pakritę ant žolės valėmės prakaitą.

Ačiū Rimantai Krupickai už jūsų indėlį į mūsų ugdymą, ačiū už pastabas, už griežtą, bet teisingą žodį, ačiū už perteiktas žinias ir gebėjimus, ačiū jums, kad buvote…