(blogging4jobs.com/nuotrauka)
2009 metais vasario 10 dieną dienos šviesą išvydo pirmasis šio tinklaraščio įrašas. Jau trys metai kaip „teršiu“ Lietuvos blogosferą niekam neįdomia švietimo tema.
Tinklaraštis daug kartų keitė savo veidą ir turinį. Atsirasdavo naujų idėjų. Vienas išeidavo įgyvendinti, kitas nelabai. Kai kas nepasiteisino. Per tris metus daug kas pasikeitė. Galutinį rezultatą matote patys. Ar jis vykęs? Spręsti jums…
Būta ir sunkesnių laikotarpių. Galvota net apie rašymo nutraukimą. Tačiau slogiai nuotaikai atsitraukus atsirasdavo motyvacijos judėti toliau. Manau su tokiais rašymo pakilimais ir nuosmukiais susiduria kiekvienas tinklaraštininkas. Ne išimtis ir aš. Svarbiausia nesustoti ir judėti tolyn.
Šis tinklaraštis man davė tikrai daug. Visų pirma jo dėka pradėjau domėtis informacinėmis technologijomis. Noras kažką keisti reikalavo žinių, todėl norom nenorom privalėjau skaityti, naršyti, komentuoti internete tam, kad suprasčiau ką darau pats. Tuos tris metus pažanga buvo padaryta didelė. Didžiuojuosi tuo, kad šiuo metu galiu diskutuoti apie išmaniuosius telefonus, planšetes, internetines tarnybas, debesų technologiją ir nesijausti beviltišku. Dažniausiai paplitusi nuomonė, jog mokytojai apart savo dalyko nieko neišmano bei bijo kompiuterio ar interneto kaip velnias kryžiaus. Savo patirtimi stengiuosi tokią nuomonę keisti ir įrodyti, kad bet kurio dalyko mokytojas gali gaudytis naujų technologijų sferoje.
Tinklaraštis tapo ir tam tikra saviraiškos priemonė. Galiu jame sakyti tai ką manau, kas mane jaudina, trikdo, patinka, pykdo. Ne kartą susidūriau su tam tikros formos cenzūra. Teko laviruoti tarp savo profesijos, darbo vietos (mokyklos), kolegų ir mano asmeninės nuomonės. Būta pašaipų, nusiskundimų, priekaištų. Daugeliui akivaizdi tiesa nėra priimtina, dažnai jos paprasčiausiai bijoma. Stengiuosi rašyti korektiškai, tačiau pabėgti nuo savo ar visų problemų aš negaliu. Privalau dalintis mintimis nes tinklaraštis tam ir buvo kurtas.
Nekalbėsiu apie ateitį. Pasidžiaugsiu tuo, ką turiu dabar. Ačiū visiems, kurie čia užsukate ir nepatingite palikti komentarų. Be jūsų manau šiam tinklaraščiui būtų nelemtą gyvuoti.
Posted in 
Tags: 
Vis dažniau, kolega, nusiviliu neradusi naujų įrašų ir pastebėjimų. Entuziazmas dingo? Tačiau bet kokiu atveju jūs esate mano favorituose. Ačiū už malonias skaitymo ir apmąstymų akimirkas.
Stengsiuosi aurelija, pažadu stengsiuosi
Nors kol kas aktyvi komentatorė nesu, daugiau tyli skaitytoja, bet nepasveikinti su gimtadieniu negaliu, juolab kad ta niekam neįdomi švietimo tema man tampa vis artimesnė. Tad sveikinu, linkiu neprarasti ūpo tęsti pradėtus darbus
Malonu žinoti Ligita, kad čia apsilankai
Skaitysiu tol, kol šis adresas taps nepasiekiamas.
Su gimtadieniu (tinklalapiui aišku).
Sveikinu tinklarašti! Tomai, rašyk ir toliau.
Sveikinimai didžiausi ir iš mano pusės! Linkiu, kad šis blogas gyvuotų dar daugybę metų, nes jis tikrai yra dėmesio vertas
Šis tinklaraštis jau tapo mano gyvenimo dalimi. Kai tik prisėdu prie kompiuterio, pirmiausia apsilankau “altajuje”. Labai apsidžiaugiu, kai randu naujų žinių ir minčių. Ir be galo nusimenu, kai nėra naujienų. Linkiu, kad dar ilgai mus džiugintumei savo originaliomis idėjomis. Tu mums reikalingas, kaip gaivaus oro gurkšnis…
Ačiū visiems už sveikinimus