Pagaliau mus pasiekė pavasaris. Na bent jau saulės spinduliai šį šeštadienį tikrai pamalonino. Teko keliauti į tėviškę. Važiuojant pro kaimelius buvo malonu stebėti, kaip šiltas oras traukia žmones į lauką. Visi stengiasi susitvarkyti aplinką, namus. Retoje sodyboje nesimatė besidarbuojančių.

Savo tėviškėje aplankėme visų pamėgtą “pušynėly” pro kurį teka Ventos upė. Vis gi gamta dar miega: medžių šakos nuogos, pernykštė geltona žolė. Tik pakėlus akis pasijunta pavasario dvelksmas: skaidrus dangus, saulės spinduliai, paukščių čiulbėjimas. Malonus jausmas.

Šalia viso šio grožio atsirado ir nemalonių vaizdų. Aplinkui visur mėtėsi kalnai šiukšlių. Lietuviai vis dar nemoka tausoti savosios gamtos. Ir manau, kad dar ilgai to nemokės. Tiesiog toks mūsų mentalitetas. Juk labai sunku paėmus išgertą tarą sudėtį į maišelį ir parvežus išmesti konteineryje. Lengviau viską padrėbti po medžiu.

Štai keletas šios kelionės vaizdų.