Comments on: Patyčios mokykloje (tęsinys)

By: Justina

Justina — Wed, 10 Feb 2010 09:57:23 +0000

Dirbau mokytoja, tokioje privačioje mokykloje. Buvo ten visko, mačiau, kaip mokiniai mušasi, apsižodžiuoja. Ta problema yra labai opi, juk kenčia vaikai…Tačiau džiugino tai, kad klasėse buvo ir kitokių vaikų nei visi, o juos priima normaliai, jiems padeda, palaiko. Smagu matyti tokį vaizdą…
Negaliu suprasti, kaip galima mušti kitą vien už tai, kad jis tau nepatinka, kad jis yra kitoks. Kas būtų mūsų visuomenėje, jei visas problemas, ginčus sprestume kumščiais, arba eini gatvėje, pamatai žmogų, kuris tau nesimpatiškas ir voži jam…Kokios mintys sukasi tų vaikų galvose!
Aš palaikau visas akcijas, programas, kurios siekia gražesnio, šviesesnio ir be smurto rytojaus…
J.P.

By: Alina

Alina — Tue, 09 Feb 2010 10:22:49 +0000

As taip pat patyriau patycias mokykloje.Tai buvo 1992 metai.Tuo metu as buvau penktoke.Nepritapau klaseje,buvau labai plepi,nesiojau akinius ir buvau apkuni.Klases berniukai manes nemego.Nemego ir kai kurios mergaites.Tad pati savo kailiu patyriau ka reiskia patycios.Ir teko patirti ir grandines smugius per nugara.Kviete tevus.Bet problema taip ir liko neisspresta.

By: Rasa

Rasa — Tue, 09 Feb 2010 08:37:29 +0000

Niekaip negaliu suprast ir pateisint praktikuojančių pedagogų “nieko nematau, nieko negirdžiu” požiūrio šiuo klausimu.. Juk tai mūsų visuomenės atspindys. Ar mes norim tokioj visuomenėj gyventi? Ar reikia? Žiauru.