Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos forumas

1233579324_LGMA

Penktadienį ir šeštadienyje Klaipėdoje vyko Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos respublikinis forumas – konferencija. Todėl vienaip ar kitaip privalau pateikti savo įspūdžius ir atsiliepimus.

Trumpai kas vyko

Forumas vyko viename iš Klaipėdos viešbučių. Čia ir apsistojome vienai nakčiai. Iki pietų Rytas Šalna pristatė LGMA veiklos ataskaitą. Po jo sekė dar keletas pranešimų. Papietavus autobusu visi buvome nugabenti į Klaipėdos jūrų uostą, kuriame laukė laivas “VENUS”. Visą valandą gerėjomės uosto vaizdais ir klausėmės jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo išsamaus pasakojimo. Po šio pasiplaukiojimo buvome laisvi. Šeštadienį forumas tęsėsi toliau. Tarp kitų pranešimų nuskambėjo ir maniškis.

Pranešimai

Savo turiniu daugelis pranešimų tikrai buvo vertingi, tačiau kai kuriuos gadino dvi esminės klaidos: pranešėjo monotoniškas ir neįdomus kalbėjimas bei tragiškai atrodančios skaidrės. Neišskirsiu šių pranešimų, tiesiog reikia suprasti, kad estetinis skaidrės vaizdas lemia daugiau nei 50 % jūsų pranešimo sėkmės. Jei matai baltame fone tik juodas raides, arbas skaidrėje sutalpinta 20 sakinių, nebelieka jokio noro klausytis tokio pranešimo. Asmeniškai man patiko du pristatymai. Gana paprastą, bet informatyvų pristatymą pateikė Akvilė (apie GIS naudojimą geografijos pamokose). Savo kalbėjimo maniera sužavėjo Angelė. Stiprus ir įtikinamas balsas, aiškūs ir trumpi teiginiai pranešimą padarė įdomų.

Organizavimas

Manau, kad forumo organizavimas pavyko. Nors vėlavo autobusas, kliuvo viešbučio maistas. Gal šiek tiek susikaupti maišė pastovus mūsų gerbiamos Staselės vaikščiojimas po auditoriją pranešimų metu. Tačiau visa tai menkniekis. Reikia turėti omenyje, kad mūsų būta apie 90 žmonių. Todėl sustyguoti visko neįmanoma.

Patiko

Dovanos! O kas jų nemėgsta. Labai ačiū LGMA už geografo kalendorių. Buvome maloniai nustebinti. Norėčiau padėkoti visiems kolegoms už šiltą žodį mano tinklaraščiui.  Kada žmogus prieina ir sako, jog skaito tinklaraštį, naudojasi jame esančia medžiaga, tai suteikia man jėgų judėti toliau ir įprasmina ką aš turiu dabar.

Mano video ir pranešimas

Plaukiojant po Klaipėdos jūrų uostą bandžiau filmuoti. Nors gautas rezultatas nėra labai kokybiškas, tačiau per 7 minutes jūs turite šansą pamatyti tai, ką matėme mes. Įkeliu ir savo pristatymą, o gal kam pravers mano pateiktos nuoroda.

Mokytojai už komandiruotes mokės patys

not-spending-money

(lifeofjustin.com/nuotrauka)

Rašau neturėdamas tikslių duomenų. Naudojuosi tik ta informacija, kurią mums suteikė mokyklos direktorius. Bandžiau su pastaruoju pasikalbėti ir sužinoti, kokiais įstatymais buvo vadovautasi. Tačiau įstaigos vadovas taip pat nebuvo tiksliai informuotas, tik perspėtas dėl esamos padėties be didesnių paaiškinimų.

Pasirodo, Telšių mokyklų bendrąją buhalterija tikrina valstybės kontrolė. Atrodytu nieko čia neįprasto, tačiau pasirodo, pastaroji perspėta dėl to, kad mokinių krepšelis naudojamas ne taip kaip reikia. Kalbant tiksliau, nuo šiol mokytojų komandiruotėms nebus skiriamos lėšos. Iš krepšelio galima apmokėti tik seminarus ar kursus.

Tarkime, mokytojo kvalifikacijos kėlimui reikalingas seminaras (kursai) vyksta Vilniuje ir ne vieną dienų. Pedagogas iš savo kišenės turės susimokėti kelionės, gyvenimo, maitinimo išlaidas. Pabandykime įsivaizduoti, kiek tai kainuotų: dažniausiai tokio tipo užsiėmimai vyksta nuo 9 valandų ryto, todėl iš Telšių norom nenorom turiu judėti savo transportu, sostinėje neturėdamas kur apsistoti privalau nuomotis kambarį viešbutyje. Ar poros šimtų užteks? Kitas atvejis, tavo mokinys laimi olimpiadą ir su juo reikia važiuoti į kitą miestą dalyvauti kitame etape. Praktiškai visas išlaidas privalėsi padengti pats, o dažnai pasitaiko nepasiturinčių mokinių, teks mokėti ir už jį.

Internete susiradau mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką (2011 m.). Ką matau:

krepselis

Bandau reziumuoti. Mūsų valstybinei kontrolei atrodo, kad mokytojų kvalifikacijos tobulinimas praktiškai jų reikalas. Nori kompetencijų ir tą įrodančių dokumentų, prašom, tačiau kaip tau juos gausi – jau paties reikalas. Seminaras kainuos 50 litų, kelionė ir gyvenimas 200 litų. Nori gabų mokinį nuvežti į konkursą – mokėk pats. Saldu, oi kaip saldu… 

Ar mokykla gali naudotis kitomis lėšomis padengiant komandiruočių išlaidas? To nežinau. Gal komentaruose atsiras žmogus kompetentingas šioje srityje ir galintis paaiškinti tokią situacija? O gal aš be reikalo iškėliau tokią problemą?

Metodinės rekomendacijos vadovėliui “Bendroji geografija. Vadovėlis XI–XII klasei”

Turbūt pastebėjote, kad vasaros metu tinklaraštis tylėjo. Šiandien galiu išduoti vieną iš to priežasčių. Leidykla “Šviesa” pasiūlė paruošti metodines rekomendacijas 2007 m. išleistam Virginijaus Gerulaičio ir Dariaus Česnavičiaus vadovėliui „Bendroji geografija. Vadovėlis XI–XII klasei“ (pirmoji–trečioji knygos).

Kiek dvejodamas sutikau imtis šio darbo. Tiesiog pradžioje netikėjau savo jėgomis. Tačiau įsivažiavau. Čia reikėtų galvą lenkti prieš Genovaitę Kynę. Ji mane padrąsino ir davė tikrai naudingų patarimų.

Ilgai nekalbėdamas jūsų teismui pateikiu darbo viršelį ir pratarmę. Su turiniu galėsite susipažinti artimiausiu metu. Jei kils klausimų ar pastabų, lauksiu jų komentaruose.

Bendroji geografija_11-12_metod_rekomend_virselis_rgb

Rekomendacijos skirtos XI–XII klasių mokytojams, kurie dirba pagal leidyklos „Šviesa“ 2007 m. išleistą Virginijaus Gerulaičio ir Dariaus Česnavičiaus vadovėlį „Bendroji geografija. Vadovėlis XI–XII klasei“ (pirmoji–trečioji knygos). Tai viena pirmųjų mokymosi priemonių, kuri gali užtikrinti kokybišką geografijos mokymą ir  mokymąsi.  Deja,  rengdami  vadovėlį,  autoriai  didesnį  dėmesį  skyrė  akademiškumui, todėl mokytojams juo naudotis ugdymo procese tapo kiek per sudėtinga. Galbūt kai kurie geografai šią priemonę nepelnytai net nustūmė į šalį.
Vadovėlio knygose pateikiama didžioji dalis informacijos yra labai reikšminga ir atitinka Vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Rekomendacijų autorius, remdamasis savo pedagogine patirtimi ir atsižvelgdamas į naująsias Vidurinio ugdymo  bendrąsias  programas  (2011  m.  vasario  21  d.  įsakymo  Nr. V-269),  naujai pažvelgė į šį geografijos vadovėlį. Mokytojams parengtose metodinėse rekomendacijose stengtasi detalizuoti kiekvieną vadovėlio temą ir išskirti jos atitikimą programoms.
Rekomendacijos  apima  tris  vadovėlio  knygas.  Leidinio  pabaigoje  pateikiami rekomendacinio pobūdžio reikalavimai mokinių pristatymams bei bendrojo ir išplėstinio kurso teminių planų pavyzdžiai. Norėtųsi, kad mokytojai patys išsikeltų mokymo  uždavinius,  numatytų vertinimą,  prisitaikydami  pateiktus  planus  pagal savo poreikius.
Už patarimus ir bendradarbiavimą ruošiant šias rekomendacijas autorius dėkoja Vilniaus S. Daukanto gimnazijos geografijos mokytojai metodininkei Genovaitei Kynei.

P.S. Leidyklos atstovė prašė paminėti, kad po 1 egz. nemokamai gaus kiekviena mokykla. Taip pat, kad mokytojas bet kada galės atsisiųsti knygelę iš „Šviesos“ svetainės – ten šiomis dienomis ras visą failą.

Pamąstymui…

thank-you

(grazusdalykai.blogas.lt/nuotrauka)

Netikėjau, kad viena mokinio publikacija gali sukelti tokį šurmulį. Nors gerai pagalvojus, visada yra tokių, kurie sugeba tik tuščiažodžiauti. Apie kalbėjimą atvirai ir argumentuotai nėra kalbos.

Nedėsiu nuorodos į straipsnį ir nesakysiu kur jis yra publikuojamas. Nereikia reklamos nes turiu savo asmenį požiūrį į autoriaus iškeltą problemą. Pasakysiu tik tiek, kad šis mokinys tikrai nekvailas, turi savo požiūrį į tam tikrus dalykus, nebijo išsakyti nuomonės ir kas svarbiausia – turi rašymo dovaną. Gal šiek tiek ir persistengta nurodžius mokyklos pavadinimą ir nepasiūlius problemos sprendimo būdų. Bet jis jaunas, energingas ir klystantis, o tai varomoji gyvenimo jėga. Neklystantis niekada netobulėja nes neturi galimybės mokytis iš savo klaidų.

Bet esmė ne straipsnyje, o jo sukeltame ažiotaže. Autorius paminėjo, jog straipsnį inspiravo keletas mokytojų. Spėkite į ką buvo susmeigtos visų akys. Mokytojų kambaryje pakampėmis jau šnabždamasi apie mano “indėlį”. Žinoma, juk niekada nebijojau pasakyti tiesos atvirai (kalbu apie savo tinklaraštį). Tačiau ir be mano įsikišimo protingam mokiniui gali kilti mintis paryši tai, kas jį kamuoja.

Atvirai kalbant, tampu balta varna. Mano klausimai tampa “nepatogūs” nes jie reikalauja atvirumo ir aiškumo. Pasirodo tas nėra mėgstama. Pradedu pasigesti normalaus kolegiško pokalbio, kurio metu dominuotų argumentai ir kito išklausimas. Lengviausia yra rėkti, staugti ir nieko nematyti aplinkui, išskyrus save. Kartais pasiūlai pagalbą, o vietoj paprasto ačiū išgirsti reikalavimus, įsakymus. Visada sakiau ir sakysiu, kad visas problemas išsprendžia paprastas pokalbis, kurio metu dominuoja išklausymas, argumentas ir bendro sprendimo priėmimas. Geriausias atlygis už pagalbą – nuoširdi padėka.

Rungtynės Lietuva – D.Britanija

DSC06075

Stebėtos pirmosios Lietuvos rinktinės rungtynės su D. Britanija išliks ilgam. Tokios atmosferos dar nebuvau jutęs niekada. Skanduotės, emocijos. Bet gal pradėsiu nuo pradžių.

Skubėjome nuvažiuoti bijodami susidurti su kamščiais. Nieko panašaus nesutikome. Praktiškai iki pat arenos niekur ilgėliau nesustojome. Tačiau pasukus į Parko gatvę prasidėjo mašinų eilės. Normalios aikštelės, kuri lyg ir privalėtų būti prie tokio tipo arenos, nepamatėm. Būta tam tikrų įvažiavimų, bet jie skirti VIP’ams arba kainavo 10 litų. Teko pravažiuoti toliau nei kilometrą kol šalikelėje radome laisvą vietą.

Pėstute kulniavome iki arenos. Daug žmonių, įvairios atributikos. Lenkų sirgaliai šėlo kurdami savo koncertą. Daug politikos “dėdžių”, kitos grietinėlės. Pamatėme atvykstančius ir Lietuvos krepšininkus.

Pirmas sustojimas prie įleidimo vartų – aptikrinti, apčiupinėti ir neįleisti. Priežastis – per didelis fotoaparatas. Leidžiama tik su mažom muilinėm. Būtų gerai, kad kas komentaruose man galėtų paaiškinti kodėl?

Areną nustebino savo paprastumu. Greitai radome savo vietas ir pradėjome laukti rungtinių. Joms prasidėjus akį traukė daug tuščių vietų. Įpusėjus kėliniui daugelis jų jau buvo užpildytos. Nerealią atmosferą suteikė Sėklos komanda. O čia tai palaikymas. Nuo pradžios iki galo. Dvi milžiniškos vėliavos, būgnų gausmas. Kiekviena ataka palydima vis kita skanduote. Pertraukų metu daromos žiūrovų bangos. Super!

Nespėjome mirktelti kaip baigėsi rungtynės. Pergalė! Oi kaip saldu ir gera! Laikas arenoje bėga visiškai kitaip nei sėdint prie televizoriaus ekranų.

Su dideliu emocijų bagažu palikome areną ir keliavimo link automobilio. Tokios akimirkos neužmirštamos.

Naujų mokslo metų belaukiant

Welcome back to school

(edtechsandyyk.blogspot.com/nuotrauka)

Artėja nauji mokslo metai. Kartu su jais nauji vėjai papūtė ir į tinklaraštį. Nusprendžiau, kad atėjo laikas keistis. Nuo šiol čia užėjus pasitiks visiškai kita išvaizda, sumažėjęs temų skaičius. Didžiausia naujovė – temų pavadinimai matomi viršuje. Tikiuosi pasikeitimai nesumažins jūsų susidomėjimo tinklaraščiu. O gal atvirkščiai, paskatins dažniau užsukti ir pasidalinti savo nuomone komentaruose.

Paskutinį kartą rašiau jau senokai, todėl dabar sunkiai sekasi dėlioti savo mintis. Pasirodo tokius įgūdžius reikia lavinti pastoviai. Tik ilgesnė pertrauka ir vėl visko reikia siekti iš naujo.

Šiandien mokykloje pajutau, jog atostogos (nors nelabai jų ir turėjau) tikrai pasibaigė. Iš vieno susirinkimo į kitą. Pas vieną pavaduotoją kaip klasės auklėtojas, pas kitą dėl rugsėjo 1-osios organizavimo. Dar socialinių mokslų būrelis turėjo apsvarstyti naują mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką.

Klasėje ir gi šiokie tokie pasikeitimai. Nusprendžiau painvestuoti į lentą, kurioje galima rašyti nusivalomu markeriu. Senai norėjau pakeisti kreidinę. Išnaršiau internete siūlomus variantus. Pasirinkau man tinkamiausią ir vakar jau siuntinys gulėjo pas mokyklos sekretorę kabinete. Dar reikėtų paminėti ir OSB plokštę, kurią pakabinau prie šoninės sienos. Joje manau bus galima kabinti įvairius didesnio formato plakatus ir šiaip turėtų pasitarnauti informacijai, kuriai reikia daugiau vietos. Pabandysiu nufotografuoti minėtus pasikeitimus ir įkelti čia.

Nepasigirti būtų nuodėmė – ryt važiuojame į Lietuvos ir D. Britanijos rungtynes. Bus pirmas kartas, kada stebėsiu krepšinio rungtynes gyvai didelėje arenoje. Manau įspūdžių tikrai bus nemažai, kuriais galėsiu pasidalinti su jumis.

Bandom keistis

Apmokymai Karpynėje (pildoma)

Pakviesti Rokiškio švietimo centro pradėjome dalyvauti projekte. Žiemą buvome įvadinėje konferencijoje. Veikla tęsiasi toliau. Dvi Telšių mokyklos (tame tarpe ir manoji) dalyvauja bendradarbiavimo skatinimo mokymuose. Pastarieji vyksta kaimo turizmo sodyboje "Karpynė".

Mūsų mokyklos komandoje du mokytojai, šeši mokiniai ir vienas tėvelis. Atvykome vakar. Esame apgyvendinti viešbutyje. Sąlygos tikrai geros, o ir oras kaip užsakytas. Be Telšių dalyvauja Rokiškio ir Kaišiadorių mokyklos. Iš viso esame 60 žmonių.

Apmokymai sudaryti iš trejų dalių: patyriminis žygis, kūrybinė laboratorija, simuliacinis žaidimas. Tik atvykus ir užsiregistravus buvome pakviesti į bendrą auditoriją. Pristatyta lektorių komanda ir dienotvarkė. Mokymai prasidėjo grupių sudarymu. Visų mokyklų atstovai sumaišyti ir suskirstyti į visiškai naujas komandas.

Mano grupė pasiliko auditorijoje. Iki pat 6-ų valandų vakaro lektorius Rolandas Juraitis vedė simuliacinius žaidimus. Mano nuomone lektorius galėjo labiau atsižvelgti į mokinius (jų čia daugiausia). Kartais rodėsi, kad vaikams darosi neįdomu dėl "aukštų frazių". Antroji užsiėmimo dalis buvo kiek gyvesnė.

Šiandien laukia patyrimis žygis. Jau papusryčiavome ir laukiame užsiėmimų pradžios. Ryte šiek tiek prasivaikščiojau su fotoaparatu. Vakare pabandysiu papildyti įrašą ir įkelti nuotraukų.

Papildymas

Buvau pasiryžęs atnaujinti įrašą per visas mokymų dienas. Prisipažinsiu, po dienos programos norėjosi tik poilsio ir atsipalaidavimo. Todėl bandau visus įspūdžius sudėlioti dabar.

Patyriminis žygis visiems pasirodė pats įdomiausias. Suprantama. Viskas vyko lauke. Vadovai tikrai šaunūs. Tai Hubertas ir Jolanta Bliujai. Dar žinomi kaip haskių augintojai (siūlau apsilankyti jų “Nuotykių akademijoje”). Ką galiu pasakyti – savo srities specialistai. Imponavo Jolantos nuoširdumas ir Huberto žinios bei fizinis pasiruošimas. Šios poros profesionalumą pastebėjo daugelis.

Trečią dieną keliavome į “Kūrybines dirbtuves”. Tikėjomės  bendrauti su lektoriumi Andriumi, bet šiuos užsiėmimus vedė Rolandas. Suprantu jį, žmogus dirba su aukščiausios grandies vadovais, o čia prieš akis sėdi vaikai, kuriems nė velnio nerūpi tikslų kėlimas, išėjimas iš “komforto zonos” ir visa kita asmeninio tobulėjimo teorija. Vis gi užsiėmimas pavyko. Gavome tikrai nemažai patirties.

Štai taip prabėgo visos trys dienos kaimo sodyboje “Karpynė”. Su kolegomis nusprendėme, jog tikrai verta buvo čia važiuoti. Daug įdomios teorijos, situacijų, komandinio darbo. Lektoriai profesionalai. Gyvenimo sąlygos puikios.

P.S. Didelis ačiū Rositai ir Daliai – be jų nebūtų šių nuostabių potyrių.

Geografijos egzaminas (2011 metai)

936f0c

(Vytautas Liaudanskas – klaipėda.diena.lt/nuotrauka)

Penktadienį abiturientai laikė geografijos egzaminą. Pastarojo būta svarbaus – tai paskutinis mokyklinis egzaminas. Nuo kitų mokslo metų 12-okai galės rinktis valstybinį. Noriu tikėti, jog pasibaigs ir mokytojų vargai. Pripažinkime, taisant savojo mokinio darbą ir žinant, kad nuo šio egzamino išlaikymo priklausys gaus jis atestatą ar negaus, atsiranda daug vietos subjektyvumui.

Grįžtu prie egzamino. Vis dar nesuprantu vieno dalyko, kodėl vykdymo reikalavimuose nieko nėra užsiminta apie skaičiuotuvų naudojimą. Tuo remiantis, vykdytojai neleidžia įsinešti šios skaičiavimo priemonės. Bet apie draudimą ir gi nieko neparašyta (o jei mokinys įsineš skriestuvą, vadinasi ir juo negalės naudotis, nes reikalavimuose skriestuvas nepaminėtas). Juolab, vienoje iš užduočių reikėjo apskaičiuoti gyventojų tankį. Skaičiai nemaži. Tuo tarpu užduotis įvertinta tik vienu tašku, o prie jos tenka sugaišti dvigubai ilgiau tik dėl skaičiavimo.

Kalbant apie pačias užduotis, neišvengta dvigubų klausimų, pav. "Remdamiesi lentelėje pateiktais duomenimis, nustatykite ir įvardinkite…". Daugelis mokinių nustatė (pažymėjo reikiamą savivaldybės raidę), tačiau neįvardijo (neparašė pavadinimo). Duotas vienas taškas. Kaip vertinti?

Labai sunkiai sekėsi vertinti 25 užduotį – demografinės raidos schemą. Tokios formuluotės kaip "…nurodykite tris bruožus…" arba "…nurodykite dvi priežastis…" atveria kelią plačiom interpretacijom. Sunku tampa suprasti mokinio pagrindinę mintį, nes kiekvienas skirtingai bando aiškinti tuos pačius dalykus.

Kliuvo 29 užduotis – kartoschema "Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos ūkis". Vienoje iš dalių reikėjo nurodyti du veiksnius, lemiančius Reino-Rūro rajono plėtrą. Atsakymuose duoti trys galimi variantai, kai tuo tarpu galima diskutuoti apie penkis arba šešis.

geografija.lt puslapyje jau atsirado ir kitų mokytojų nuomonių.

Dirbu mokykloje 31 metus, bet tokio neįdomaus, pilno ekonominių, demografinių užduočių dar nebuvo nei vienais metais. Mokinių atsiliepimai tik neigiami, nes esame išnagrinėję kelerių metų užduotis. Manau, kad tokio tipo užduotys tikrai neskatins mokinių rinktis geografijos egzaminą.

Pritariu Nijolei. Nusivyliau ir aš, ir mokiniai. Lietuva beveik pamiršta. O netikslios užduočių formuluotės ir kiti netikslumai tikrai nekelia geografijos prestižo. Gaila…

Reikėtų atkreipti dėmesį į toje pačioje svetainėje esančią apklausą, kurioje prašoma įvertinti 2011 metų geografijos egzaminą. Iš beveik 100 prabalsavusių, pusę mano, jog užduotys painios, būta dalykinių ir metodinių netikslumų.

Tinklaraščio statistika

1219917472statistika

(15min.lt/nuotrauka)

Pagaliau sulaukėme išsvajotosios vasaros. Tuo pačiu priartėjo mokslo metų pabaiga. Atostogauja ir daugelis mano sekamų tinklaraščių (rašančių švietimo tema). Gal tik nenuilstamasis KTU gimnazijos direktorius randa laiko brūkštelti. Todėl altajus.net tai pat ruošiasi šiokiam tokiam poilsiui. Nors pastebėjau tendenciją, jog oficialiai uždarius rašymo sezoną, įrašų padaugėja. Paradoksas…

Pabandžiau palandžioti po Google Analitics. Šiaip nesu mėgėjas analizuoti savo tinklaraščio statistikos, bet padarysiu išimtį: