Trolinimas

main-troll

(smosch.com/paveiklslėlis)

Socialiniame tinklapyje Facebook turime grupę, kurioje yra diskutuojama įvairiomis su švietimu susijusiomis temomis. Rekomenduočiau kolegoms panaršyti ir būtinai paprašyti leidimo prisijungti prie jos. Administratoriai čia labai greitai atlieka savo darbą, todėl ilgai laukti ne teks. Grupėje rasite labai gerų nuorodų į įvairius straipsnius, video medžiagą ir panašiai.

Apie komentarus reikėtų pakalbėti atskirai. Stengiuosi nesivelti į ilgas diskusijas, dažniausiai atlieku stebėtojo vaidmenį. Žinoma yra “kabinančių” temų kur niekaip neišeina patylėti. Tačiau vis dažniau į komentatorių tarpą įsipaišo Delfio troliai. Taip vadinu portalo delfi.lt komentatorius.

Piktas, baimingas, irzlus, daug rėkiantis, visada teisus ir nerandantis lietuviškų raidžių klaviatūroje. Tik taip galiu apibūdinti pastarąjį tipažą. Labai tinka ir šis apibūdinimas (nuoroda):

Skurdi dvasinė žmogaus būsena, išprovokuota neturėjimo ko veikti nuobodžiame darbe ir noro pabūti viršesniam už kitus bent virtualioje erdvėje.

Prasidėjus diskusijai visada stengiuosi šiek tiek susipažinti su pašnekovu. Dažniausiai man užtenka apsilankyti jo facebooko frofilyje. Kartais paieškau informacijos ir internete, tiesiog įdomu ar pašnekovas turi savo tinklaraštį, gal yra parašęs šiaip įdomių straipsnių, apžvalgų. Kai kas grupėje buvo pasibaisėję tokiu mano “šnipinėjimu”, tačiau asmeniškai aš čia nematau nieko baisaus ir laikau tai natūraliu informacijos paieškos metodu.

Delfio troliai dažniausiai visada užsislaptinę. Jie retai kada pateikia apie save platesnę informaciją. Atsiranda koreliacinis ryšys, kuo didesnis trolis – tuo mažiau informacijos ir atvirkščiai. Žinoma nesuabsoliutinu visko, bet tendencijos panašios.

Visagalis googlas vis gi leidžia atskleisti trolio tapatybę. Na bent jau apie jo darbovietę ar pažiūras tai tikrai. Juokingiausia darosi tada, kai pamatai, jog už trolio kaukės sėdi rimtoje institucijoje dirbantis žmogus. Greitai galima atkapstyti ką jis mano apie vieną ar kitą įvykį arba už ką jis pasisako, pvz “Gėjams ne!”, o komentaruose paskui skiedžia apie savo liberalias pažiūras.

Suprantu, kiekvienas mes turime savo nuomonę, vieniems ji gali patikti, kitiems ne. Bet tam turime argumentus ir jais remiantis gali vykti diskusija.

Pikčiausia tampa tada, kai toks trolis savo piktumu užgožia visus kitus komentarus. Kai kurie mano, jog troliai pagyvina diskusiją įnešdami šiek tiek anarchizmo. Aš su tuo nenorėčiau sutikti. Pagrindinis jų tikslas – suerzinti kitą, sulaukti pikto atsakymo ir tuo pasitenkinti. Geriausias atsakas į trolio komentarą – jokio atsako. Prisipažinsiu, tenka ir nesusivaldyti bei įsivelti į žodžių karą. Tačiau anksčiau ar vėliau supranti vykdantis kovą su vėjo malūnais ir be reikalo liejantis emocijas. Dedi tašką ir nebekreipi dėmesio.

Apie trolius puikų įrašą surezgė dabar jau nustojęs gyvuoti nezinau.lt. Įžimioji pipedija jiems suteikia “garbės”. Jei norite vizualiai pamatyti trolį peržiūrėkite šį video.

Pavėluoti sveikinimai

Sveiki mielieji. Vakar kolegė papriekaištavo apie nepildomą tinklaraštį. Ji laukė kalėdinių sveikinimų, nuotraukų. Argumentų pasiteisinti kaip ir neturėjau.

Pasiteisinimas. Lietuvišką blogosferą stebiu nuolat. Su pavydu skaitau Grumlino, Burgio, Austėjos, Dainiaus, Radiocool, Povilo komandos ir kitus tinklaraščius. Stebiuosi jų produktyviu rašymu. Man susikoncentruoti į dažną naujų įrašų generavimą niekaip neišeina. Pasakyti, jog viskas pasikeis naujaisiais metais, negaliu. Turiu daug kitų projektėlių laukiančių savo eilės. Ir jų vis daugėja. Todėl lieka vis mažiau motyvacijos prisėsti prie savo pirmagimio (altajus.net)

Vizija. Vis dažniau pagalvoju apie veiklą, kuri leistų jaustis nepriklausomu nuo esamo darbo. Turiu minčių apie vieną produktą. Žinoma jis susijęs su švietimu. Tačiau plačiau nenoriu nieko pasakoti. Gal ateis tam tinkamas laikas. Kol kas tai tik vizija. Tikiu, jog skaitydami nusijuoksite. Bet tokios mintys leidžia judėti tolyn ir jos nieko nekainuoja. Manau tai svarbiausia.

Apie šventes. Kūčios ir Kalėdos praėjo linksmai. Pas mus atvyko tėveliai. Šiltai pasisėdėjom, paplepėjom. Paskelbiau akcija “Televizoriui ir kompiuteriui – NE”. Nelabai buvau suprastas, bet šiokį tokį laimėjimą apturėjau. Sakyčiau viskas praėjo ramiai ir kaip nekeista šį kartą laimėjau kovą prieš maistą, t. y. nepersivalgiau. Tarpušvenčiu teko riedėti iki mokyklos. Susitvarkiau popierizmą, atlikau užsilikusius darbelius. Žodžiu, naujųjų metų sutikimui esu pasiruošęs.

Sveikinimas. Na ką mieli skaitytojai, noriu pasveikinti visus jus su praėjusiomis Kalėdomis ir ateinančiais 2012-ais juodojo drakono metais. Palinkėsiu laimės, sveikatos, supratingumo, atkaklumo ir didelių laimėjimų visose gyvenimo srityse. Atskirai norėčiau padėkoti savo šeimai, kolegoms, mokiniams (ypač Laimonui ir Žymantui) ir visiems draugams, kurie mūsų nepamiršta.

Su Naujaisiais metais Šypsena

Mintys apie viską ir apie nieką

nothing34tphg21

Savo darbe nebejaučiu tos ugnelės, kuri mane vedė į prieki iki šiol. Pastovus atsimušimas į mokyklos biurokratizmo, popierizmo ir šiaip visokio „nizmo“ sieną tapo kone kasdienybė. Kartais atrodo, kad niekada nebeišeisime iš audito ar akreditacijos režimo. Pastovi priežiūra, tikrinimas ir rezultatų siekimas. Susidaro įspūdis, jog mokytojai nenori dirbti, todėl juos reikia prižiūrėti ir pastoviai tikrinti, o tam žinoma tinkamiausias (parankiausias) biurokratinis valdymo stilius.

Kada pagaliau bus suvokta, jog mokykla – tai išsilavinusių ir kūrybiškų žmonių organizaciją. Čia netinka sąvokos: tikrinimas, valdymas, priežiūra. Įsivyrauja visiškai kitoks požiūris: bendradarbiavimas, komandinis darbas, motyvavimas, savianalizė. Tik kai kuriems tai visiškai nesuprantami žodžiai.

Nebegaliu pakęsti neprofesionalizmo tiek pedagoginėje, tiek organizacijos valdymo srityje. Išmuša iš vėžių kai kurie sprendimai, nurodymai, darbų atlikimai ir t.t.

Apie mokytojo veiklos finansavimą iš vis graudu kalbėti. Keletas nesenų įvykių man sukėlė tik nusivylimą. Eilinį kartą įsitikinau, jog neverta stengtis su mokiniais kur nors dalyvauti. Nepasakosiu smulkmenų, nes po to galiu patekti į kai kurių žmonių juodąjį sąrašą ir būsiu apkaltintas savų problemų išnešimu į viešumą.

P.S. Nesiekiu nieko įžeisti, neminiu jokių konkrečių asmenų. Tiesiog tai mano subjektyvi nuomonė, kuri gali būti visiškai neįdomi …

Apskritojo stalo diskusija pamokoje

diskusija

(vilnius.lt/nuotrauka)

Niekaip neprisiruošiu aprašyti savo vestų pamokų, kuriose bandau taikyti vis kitokius (dažnai nestandartinius) mokymo metodus. Pažadu pasistengsiu tai atlikti. Tačiau vienos pamokos atpasakoti jau nebereikia. Tą puikiai padarė vienas mano 12-okas.

Monotonija… Vienas iš tų dalykų, kurių nenorėtume patirti savo kasdienybėje. Pamokos mokyklose – ne išimtis. Kaip eilinį sykį, mūsų geografijos mokytojas Tomas Ubartas sugalvojo, o gal kur ir sužinojo (nežinau kaip čia buvo) naują mokymo metodą, kuris paįvairina tą rutiną pamokose (aišku nekalbant apie geografijos pamokas, kurios vos ne kiekvieną savaitę būna kažkuo kitokios). Taigi, apie viską nuo pradžių.   

Skaitau ir taip saldu. Tokie mokinių atsiliepimai neleidžia sustoti vietoje. Norisi vis daugiau ir daugiau. Žinoma neįmanoma apsieiti ir be klasikinės pamokos. Teorija lieka teorija. Tuo labiau išplėstinio kurso mokiniai. Atrodytu nėra kada žaisti, bet patikėkite, tokie žaidimai reikalingi kaip gaivaus oro gūsis. Mokiniai atsigauna. Kai kurie atsiskleidžia, ima diskutuoti, iki tol sėdėję kaip pelės po šluota.

Siūlau paskaityti įrašą iki galo. Jį rasite Laimono asmeniniame tiklaraštyje (nuoroda).

Akreditacijos komisijai išvykus

checkbox

(peer.ca/nuotrauka)

Praėjo viena svarbiausių savaičių. Atlaikėme auditą. Dabar teko atlaikyti akreditacijos komisiją. Kaip visada didelis jaudinimasis, didelis pasiruošimas ir šiaip daug visokios nervacijos. Pastebėjau kolegų nuovargį bei nervingumą. Mažytė smulkmena išsipūsdavo iki milžiniško „nieko“.

Ir žinoma švietimo debilizmo viršūnė – popieriai popieriai popieriai… Planai, veiklos, programos ir šimtai visokių nesąmonių. ŠMM stengiasi mažinti popierizmą mokyklose. Nė velnio jiems nesiseka. Sakyčiau vyksta atvirkščias procesas. Skirtumas tik tas, kad dabar jau dominuoja kompiuteriu rinktas popierizmas. Turiu konsultacinę valandą, ir tam reikalui skirtas popiergalis su mokinių pavardėmis ir parašais, nes privalo būti įrodymas, jog aš tikrai ją vedu. Man nesuprantami tokie dalykai šiuolaikinėje organizacijoje, kurioje dirbą išsilavinę, motyvuoti darbuotojai.

Tačiau viskas praėjo. Rezultatas – surinkome reikiamą balų skaičių, kad mūsų vidurinė mokykla taptų gimnazija. Dabar galime bent šiek tiek atsikvėpti. Nors negalėčiau pasakyti, jog pasikeitė pati ugdomoji veikla atvykus komisijai. Labai greitai viskas pasimato kas daroma mokykloje, o kas tik imituojama. Todėl esame įpratę dirbti įjungę aukščiausią pavarą ir žeminti jos jau nebeišeina. Nors būna išimčių, bet ne apie jas dabar.

Reikėtų padėkoti mūsų pavaduotojai ugdymui. Ji atlaikė milžinišką krūvi ir tuo pačiu išliko rami. Komisijos būvimo metu, bet kada užsukęs į jos kabinetą sulaukdavau pagalbos ir paaiškinimų. Niekada nebuvau sutiktas posakiu „Esu užsiėmusi, netrukdyk…“ ar panašiai.

Nustebino viena komisijos narių apsilankiusi pas mane kabinete. Nustebino gerąja prasme. Buvau pagirtas už savo veiklą ir pasiūlyta pagalvoti apie metodininko kategorijos ginimąsi. Sakysite tuštybė, bet tai vienas iš didžiausių įvertinimų. Po pokalbio buvau kaip ant sparnų. Vadinasi einu gera linkme ir mano darbas yra reikšmingas. Iki tol buvai šiek tiek sustoję, trūko motyvacijos. Dabar vėl esu pasikrovęs ir stengiuosi judėti tolyn.

Tokios tai nuotaikos atlaikius akreditaciją.

Parodos “Mokykla 2011” atgarsiai

paroda2011

Pabandysiu trumpai aprašyti Vilniuje Litexpo rūmuose vykusią parodą skambiu pavadinimu „Mokykla 2011“. Mūsų mokyklos mokytojai visi kartu važiavo į sostinę pasiryžę daug ką pamatyti bei prisirinkti informacijos apie naujas technologijas ugdyme.

Pasakysiu atvirai, mano laukimo ši paroda nepateisino. Nebuvo to, ko man labiausiai norėjosi, arba buvo labai mažai. Galite prieštarauti. Pažvelgus į tą masę žmonių, kuri lankėsi parodoje sakysite, jog susidomėjimo būta milžiniško. Tačiau šiuo atveju paklausa viršijo pasiūlą.

Tikėjausi žymiai didesnių erdvių, stendų, informacijos (brošiūrų, bukletų ar pan.), pagaliau nors menkų dovanėlių (tušinukų, atvirukų, knygų skirtukų, lipdukų ir pan.). Gal jų ir buvo, bet ne tiek, kad per masę žmonių būtų galima pasiekti. Atvažiavome gana anksti, pasisekė greitai gauti bilietus. Šis faktas leido apeiti visą parodą prieš didįjį srautą. Deja, po to grįžti ir ilgiau stabtelėti prie norimo stendo praktiškai buvo neįmanoma.

Kai kurių leidyklų ar firmų stendai darė įspūdį. Man artimiausios (kaip geografui) „Didaktos“ leidyklos pasirinktas produkcijos pateikimas labai patiko. Dar pridėkime LGMA pirmininko sukinėjimąsi šalia ir pastovų bendravimą su mokytojais. Rezultatas neblogas. „Briedis“ pateikė nemažai savo leidinių. Kiek daugiau tikėjausi iš „Šviesos“. Leidykla apsiribojo savo vadovėliais ir paprastu jų pardavimu. Padėtį kiek gerino interaktyvios lentos pristatymas, bet su ja dirbantis biologijos mokytojas pasirodė prastokai. Paprašius įjungti prietaisą leidžiantį pasirinkti atsakymus ilgai laukėme kol jis baksnojo lentoje. Rezultate paprašė paimti kitokio tipo prietaisus, kurių paleidimui ir gi sugaišo nemažai laiko. Leidykla turi tiek daug naujų mokomųjų priemonių, kokybiškos mokyklinės literatūros – kodėl plačiau jos negalėjo pristatyti?

Tikėjausi sulaukti daugiau informacijos apie planšetinius kompiuterius, sumaniuosius telefonus ar virtualius mokymosi sprendimus (nuotolinį mokymąsi, interaktyvios pamokos, specializuotos svetainės ir pa.). Stabtelėjau prie populiariųjų iPadų. Vaikinuko paklausus, kuo šis tabletas būtų naudingas man kaip mokytojui, išgirdome jo trūkčiojanti balsą ir bandymą atidaryti internetinį puslapį ar nuotraukos pasukimą naudojant tik pirštų braukimus. Taip ir likau nesupratęs kaip tikslingai panaudoti i‘Padą pamokos metu. Išvada – nelabai koks pasiruošimas parodai arba nuomonė, jog mokytojai buki ir nieko nesupranta.

Išėjus iš parodos susidariau dvejopą nuomonę. Visų pirma gerai, kad tokios parodos išvis vyksta. Dažnai tenka girdėti apie garsius pasisakymus apie švietimo modernizaciją, deja su realiais darbais sunkoka. Pagaliau pabandytą švietimą pritraukti prie tokių sričių kaip informacinės technologijos, kultūra ar leidyba. Pažiūrėkite kokio lygio parodos joms skirtos.

Tačiau ledai pralaužti. Reikia tikėtis, jog sulauksime „Mokykla 2012“, gal ji bus didesnė, įdomesnė, lankstesnė…

 

Prisiminus fotografavimo malonumą

Buvau visiškai nutolęs nuo užsėmimų, kurie suteikdavo man malonumą. Tame tarpe ir fotonuotrauka. Fotografavimas tapo darbo dalimi (monotonija). Gal todėl vis rečiau norėdavosi kur nors temtis tą aparatą.

Dabar vartau aplankus ir žiūrinėju įamžintas akimirkas. Velnias! Yra tikrai gražių kadrų!


Nors ruduo jau eina į pabaigą, bet gera prisiminti tuos gražius geltonus lapus…

Štai Kamanų rezervate tyvuliuojančius ežeriukas, kuriame beje gyvena tik dvi rūšys žuvų (ešerys ir lydeka)

Nuotrauka visiškai nekoreguota (ūkanota diena, autobuso langas ir per jį matomos video kameros naftos perdirbimo gamykloje)

Kamanų rezervate esanti miško paklotė ir joje vietą radęs grybas-musmirė, pasirodo ir ji kažkam yra labai skani

Telšių miesto vaizdas. Pabandykite patys įvardinti nuotrauką, įdomu kokias asociacijas ji jums sukelia

Išvyka į “Pieno žvaigždes” ir “ORLEN Lietuva”

Šiandien mūsų geografijos mokytojų būrelis lankėsi Mažeikiuose. Jau tapo tradicija kiekvienais metais vis kitame mieste susibėgti žemaitijos geografams. Šį kartą visi sugužėjome į Mažeikių Kalnėnų pagrindinę mokyklą.

Atlikę visus oficialumus sėdome į autobusą ir pajudėjome miesto centro link. Buvo suplanuotos dvi išvykos, kurių metu aplankėme įmonę “Pieno žvaigždės” ir akcinę bendrovę „ORLEN Lietuva“.

Pradėsiu nuo “Pieno žvaigždžių”. Šiek tiek nuvylė vadovo pristatymas. Pasirodo net neturi skaidrių lietuvių kalba, o ir kalbėjimo maniera nelabai atitiko vadovo įvaizdžio. Gerai, kad visus reikalus gelbėjo administratorė (atrodo, kad tokios jos pareigos). Kalbėjo sklandžiai, rėmėsi pavyzdžiais. Po pristatymo visi vaišinomės įmonės gaminama produkcija. Pasmaguriavę keliavome į gamybos cechus. Gaila, bet fotografuoti buvo uždrausta. Todėl rodau keletą vaizdų iš pačio pristatymo.

Atsisveikinę su “Pieno žvaigždėmis” pajudėjome link naftos perdirbimo gamyklos. Po tam tikrų trukdžių vis gi patekome į gamyklos teritoriją. Kelionės metu teko apsiriboti sėdėjimu autobuse ir žvalgymusi pro langus. Išlipti buvo neleista. Apie gamyklos istoriją ir dabartį pasakojo vienas iš ten dirbančių žmonių. Geroms nuotraukoms maišė ūkanotas oras ir rasojantys autobuso langai, bet šiek tiek neblogų vaizdų išėjo pagauti. Įspūdingai atrodantys įrengimai neleido atitraukti akių. Niekaip negalėjau įsivaizduoti, kaip gali tokio dydžio gamykla funkcionuoti, kiek reikia darbuotojų ir valdymo galimybių.

Darbo rezultatai

Pagaliau rankose turiu savo darbo rezultatą, kuriam paaukojau nemažą dalį vasaros atostogų. Metodinių rekomendacijų knygutė pasiekė ir mane. “Šviesos” leidyklos atstovė informavo, kad kiekviena mokykla (jei žinoma turi įsigijusi knygų seriją “Bendroji geografija 11-12 kl.) gaus po vieną spausdintą variantą. Mokytojai gali skaitmeninį variantą parsisiųsti iš šviesos leidyklos internetinio puslapio (įdedu nuorodą). Kiek žinau, leidykla savo stendą turės ir Litexpo parodų rūmuose, ten ir gi bus galima įsigyti šias metodines rekomendacijas.

Malonu žiūrėti į tai, kam atidavei nemažai savo darbo. Pradžioje buvau neužtikrintas tuo ką darau, bet dabar džiaugiuosi, kad pabandžiau. Norisi tikėti ir šių rekomendacijų praktiniu reikalingumu.

Vakar vėl buvau maloniai nustebintas. Vienas iš mokinių parašė perskaitęs straipsnį svetainėje technologijos.lt, kuriame mane kalbino Artūras Ketlerius. Į jo klausimus atsakinėjau ga na senai, todėl nesitikėjau, jog straipsnis bus publikuojamas. Pasirodo klydau. Nors nemaža dalis mano atsakymų ir neatsidūrė straipsnyje, tačiau pagrindinės mintys pateiktos ir tuo labai džiaugiuosi. Straipsnio pavadinimas “Kitoks požiūris į geografijos pamokas” (įdedu nuorodą).

Tai tik ruduo…

free-autumn-tree-leaves-pictures-wallpaper_1920x1080_86624

Ruduo…

Arba jo gali nekęsti, arba jis privalo patikti… Jam nėra abejingų…

Krentantis medžio lapas tampa simboliu… Liūdesys… Vienišumas… Nuovargis… Nusivylimas…

Stiprėjantis vėjas…

Lietaus lašas, lėtai bėgantis lango stiklu…

Akys sekančios jo kelią…

Pripažinkime, visa tai savotiškai žavu… Ir kartu niūru…

Kartais norisi užsimerkti ir nuo visko pabėgti…

Apie nieką negalvoti, viską užmiršus pasinerti kažkur…

Niekur…

Tai tik ruduo…