(nuotrauka/Ann)

Kad švietimo ir mokslo ministerijai nelabai rūpi šalį paliekančių abiturientų skaičius jau esu kalbėjęs. Dabartinis ministras G. Steponavičius žada tai padaryti šį rudenį, tik ar ne per vėlai susigriebta? Mokyklų vadovai stebisi tokia data. Žinant abiturientų pasirinkimus galima planuoti tolimesnių studijų kryptį, stiprinti tas, kurias renkasi dažniausiai ar kelti reikalingų, bet nelabai populiarių kokybę. Turint tokius duomenis jais galima disponuoti įvairiai. Dabar jie bus gauti rudenį. Pripažinkime, per metus daug kas keičiasi, reikia suspėti prisitaikyti prie esamos situacijos. Ar rudenį atlikti skaičiavimai bus vertingi, sunku pasakyti.

Švietimo ministras linkęs nesureikšminti išvykimo studijuoti į kitas šalis fakto. Pasak jo – tai puiki patirtis, dėka kurios Lietuvai iš to bus tik geriau. Asmeniškai aš čia jokio gėrio nematau. Sutikčiau tik tada, jei žinotume, jog visas mūsų jaunasis potencialas, gavę išsilavinimą užsienyje, grįžtu atgal. To mes nežinome ir pabandykime mąstyti logiškai, kurį specialistą valstybė norės “paleisti” atgal? Tokių žmonių dažniausiai laukia pelningas darbas ir galimybė tobulėti, ko nelabai gali pasiūlyti gimtoji šalis.

Norėčiau atkreipti dėmesį dar į vieną svarbų momentą. Kas yra studentija? Tai jauni, veiklūs, generuojantis naujas idėjas žmonės. Kiekviena valstybės sritis nuolat pasipildo jais, pradedant sportu, baigiant kultūra. Kada išvyksta studijas tęsti svetur vienas kitas procentas jaunimo – viskas gerai, nuo globalizacijos mes niekur nepabėgsime. Tačiau žinant, kad stipriosios gimnazijos praranda 30 ar 40 procentų valstybės ateities garanto (suprask busimų studentų), darosi liūdna.

Išvykimo priežasčių yra daug. Iš vienos pusės galėtumėm kaltinti patį jaunimą nesugebėjimu prisitaikyti prie situacijos ir bijant sunkumų. Bet žmogus visada ieško galimybės atsiskleisti ir parodyti ką sugeba. Svarbiausia, kad jo veikla būtų pastebėta ir vertinama. Išvada viena – Lietuvos švietimas (ypatingai aukštasis mokslas) nesuteikia to ir kol nepasikeis vaidmenų santykis – mokslas pagal rinką ir žmogų, o ne rinka ir žmogus pagal mokslą – protų nutekėjimas mus dar ilgai kamuos.

Ir kaip jums oras? Karšta? Mūsų augintiniui tai laaabai sunkus išbandymas. Neranda vargšas vietos. Kur tik vėsiau, ten ir krenta.

Tenka kartais ir dirbtinai vėsinti uždėjus šlapią rankšluostį.

Brolis iš Graikijos parvežė dovanų puodelį. Štai ir pietiečius kamuojančios krizės pasekmė…

Buvau rašęs apie skaitomus žurnalus, tačiau šiuo metų jų sąrašas kinta. Vienų tenka atsisakyti, o į jų vietą priimti kitus.

Pirmojo iš sąrašo tenka atsisakyti “ComputerBild”. Didesnę dalį informacijos randu computerbild.lt portale ir kituose tinklaraščiuose, rašančiuose panašiomis temomis. Jei ilgą laiką žurnalas patiko dėl apžvalgų, naujienų, reikalingų nuorodų, tai dabar viso to pasigendu. Nebėra rimtų straipsnių, viskas tiesiogiai siejasi su komercija. Susidaro įspūdis, kad žurnalas tapo kaip maximos kainoraštis, kuriame pilna nereikalingų įrašų ir daug spalvotos reklamos.

Antrasis, neatlaikę “National geographic” ir “GEO” konkurencijos, tai “Iliustruotas mokslas”. Jau anksčiau kalbėjau apie jo perdėm didelį polinkį į mokslo popsą. Dabar tai itin išryškėjo. Pastebėjau ir straipsnių pasikartojimą, kurių rimtesnes apžvalgas galima rasti jau minėtuose dviejuose žurnaluose. Iliustruotas mokslas neranda savo veido, o manęs tas netenkina.

Atkrinta du skaitiniai, bet džiugu, kad jų vietoje atsirado tikrai tinkama kandidatūra – “IQ”. Rimtas ir solidus žurnalas. Kaip geografijos mokytojui man labai patiko ekonomines problemas analizuojantys straipsniai. Dažnai pateikiami statistiniai duomenys, kurie man pravers ir pamokų metu diskutuojant su mokiniais. Be ekonomikos čia randu straipsnių susijusių su švietimu, kultūra ir technologijomis.

Apibendrinus. Apsistoju ties 3-im žurnalais: “National geographic”, “GEO”, “IQ”. Pirmieji du kol kas lieka mano favoritai. “IQ” teks dar pakovoti dėl mano dėmesio. Nepaminėjau “NK” (Naujoji komunikacija). Žymiai solidesnis už “ComputerBuild”. Tačiau kaip suprantu naujas numeris taip ir nepasirodė, klausimas ar iš vis jis išvys dienos šviesą? Tikrai norėčiau paskaitinėti, o gal šalia minėtos trijulės ir jis rastų sau vietą.

Atostogos lekia su vėjeliu. Jau spėjau ir pavargti. Nuolatinis važiavimas pradeda nusibosti. Kartais norisi tik prigulti ir ramiai paskaityti kokią įdomią knygą ar prisėsti prie savo suplanuotų darbų.

Prasidėjus ilgajam savaitgaliui su drauge nusprendėme vienai dienai nuvažiuoti prie jūros. Mano nuojauta dėl srautų į Palangos pusę pasiteisino. Prie Kretingos jau stovėjome spūstyje. Nuo Vidmantų vėl tas pats, todėl kelionės tikslu pasirinkome Olandų kepurę (prie Karklės). Automobilių masė ir čia pasitaikė nemaža. Nuotaika pagerėjo nusileidus į paplūdimį. Žmonių tikrai ne tiek, kad reikėtų lipti per galvas.

Pasideginę 4 valandėles pajudėjimo Klaipėdos link. Sekantis tikslas – Mini zoologijos sodas. Nesitikėjome rasti tokios gausybės gyvūnijos. Deja, bet karštas oras neleido pasigerėti visais “gyventojais”. Reikia suprasti, karšta jiems, todėl visi sulindę kur giliau į šešėlį (daugiau nuotraukų rasite čia) Susipažinę su visais zoologijos sodo gyventojais ir atsigaivinę ledais pasukome namų link.

Dienos maršrutas tęsėsi Vėžaičių kryptimi. Netoli Plungės sustojome pavalgyti. Patarčiau visiems nepraleisti “Karčiamos” – nesikandžiojančios kainos, graži aplinka ir svarbiausia skanus maistas. Papietavę jau riedėjome Plungės krypti ir galutinė stotelė – Telšiai.

Keletas pastabų. Nelabai mokame susitvarkyti savo pajūrio. Nors turime jo ir ne tiek daug, bet vis tiek nededame pastangų jo išsaugojimui ir reprezentavimui. Važiuojant Karklės link matėme daug kempingų, iš jų su dviračiais judančių žmonių jūros link. Kelias siauras, vos prasilenkia dvi mašinos, o dar plius dviračiai. Jiems skirtas kelias tęsiasi tik pačių pajūriu, o iki jo privažiuoti infrastruktūros praktiškai jokios.

Paplūdimyje nė vienos šiukšlių dėžės. Kaip suprantu viskas koncentruojasi tik Palangos ir Šventosios prieigose. Bet palaukite mielieji, paplūdimys tęsiasi ne vien šiais miesteliais. Jei turime galimybę sukviesti žmones visoje pakrantėje, tai užtikrinkime ir tvarką.

Apie lietuvaičių kultūrą kelyje reikėtų kalbėti atskirai. Na nemokam mes elgtis kelyje nors tu ką. Svarbu kuo greičiau ir kuo daugiau mašinų aplenkti. Lekiam akis išdegę. Ir kuo naujesnė bei galingesnė mašina, tuo kvailesnis sėdi už vairo.

(shastadaisy/nuotrauka)

Pagaliau artėja ir tikrosios atostogos. Nors šis žodis sąlyginis. Atrodo visi darbai mokykloje lyg ir baigti. Laukia 2 mėnesiai poilsio. Bet jau dabar sukasi mintys apie naujus mokslo metus. Stumiu jas tolyn, deja nelabai išeina…

Visų pirma laukia mano internetinio puslapio “Geografija” atnaujinimas. Tikslas – padėti mokiniams mokytis, ko mokykloje jie nelabai ir gauna. Šalia geografinių dalykų atsiras apžvalgos, patarimai, nuorodos. Su turiniu kaip ir viskas aišku, koja kiša žinių trūkumas techniniuose dalykuose, kaip pvz. temos sukūrimas ar esamos tobulinimas. Vizija turiu, tik sunku pasakyti ar ji išvys dienos šviesą, tam gali pamaišyti laiko trūkumas. Nežinau ar sugebėsiu aprėpti viską. Vis gi nenorėčiau palikti savojo tinklaraščio be naujienų.

Dideli darbai siejasi ir su 11-12 klasės geografijos kurso tobulinimu – planai, užduočių ruošimas, mokomosios medžiagos peržiūra ir papildymas. Reikalinga pertvarka ir sukauptoje skaitmeninėje bazėje – nuotraukos, video, schemos, žemėlapiai, mokomosios programos. Šiokių tokių permainų laukia ir manasis geografijos kabinetas.

(Cuba Gallery/nuotrauka)

Turbūt pastebėjote tinklaraštyje vis rečiau atsirandančius naujus įrašų. O ir paskutinieji tikrai nežiba savo kokybe. Nesidėlioja mintys taip kaip norėčiau. Bet manau suprantate… Vasara… Ateinančios atostogos… Laikas ir tinklaraščiui šiek tiek atsipūsti.

Žinoma, tai nėra atsisveikinimas. Laikas nuo laiko atsiras vienas kitas įrašas. Nemanau, kad sugebėsiu visiškai atsijungti nuo bloginimo.

Gerų jums atostogų ir neužmirškit užsukti…

(gianellbendijo/nuotrauka)

Vakar buvo vykdomas mokyklinis geografijos egzaminas. Tikėjausi spaudoje perskaityti nors vieną straipsnį apie tai. Deja deja. Teko pasitenkinti LGMA trumpu įrašu. Nors geografijos egzaminas buvo vienas iš populiariausių (dėl to, kad mokyklinis), bet eilinį kartą pasiteisino esama nuomonė apie geografijos mokslą ir jo padėtį mokslų sistemoje.

Asmeniškai man šių metų egzaminas nepasirodė labai sunkus. Tik įstrigo keletas klausimų. Atsakymai į juos labai platūs ir iššaukia galimybę pasireikšti subjektyvumui. Todėl vertinimas tampa komplikuotas. Daug istorinių klausimų dėl kurių naudingumo taip pat būčiau linkęs abejoti. Geografijoje kalbame apie karinius konfliktus, bet ar verta į egzaminą įtraukti konfliktines teritorijas? Reikia labai atsargiai formuluoti klausimus ir būtinai juos pritemti prie esamo šaltinio (jei jis yra). Būtų galima analizuoti giliau, bet neužsiimsiu tuo. Paliksiu “profesionalams”.

Geografijos egzaminas yra labai kompleksiškas, reikalauja nemažai istorinių žinių bei bendro išprusimo. Bet ar tai gerai? Manau tai daro meškos paslaugą. Kalbant su 12-okais buvau paklaustas – o kokia nauda iš geografijos studijų, ką po jų galiu dirbti, kuo užsiimti? Pradedu pasakoti apie naudą, plačias pasirinkimo galimybes, įdomias studijas.  Bet palaukit! šiandieninis jaunas žmogus nori labiau apčiuopiamos ateitis, labiau suprantamo dalyko ir žinojimo, kad jo mokymasis ateityje duos akivaizdžią naudą. Ar tą gali suteikti geografija?

Reikia tikėtis, kad padėtis keisis sulaukus valstybinio geografijos egzamino… Nors ir jo atžvilgiu turiu kai kurių abejonių…

Ankstesniuose įrašuose esu kalbėjęs apie elektroninius vadovėlius. Bandžiau įsivaizduoti kaip jie turėtų atrodyti ir techniškai veikti. Skaitinėjant computerbild.lt portalą užkliuvo šis gaminys. Peržiūrėjau pristatymo filmuką.

Reklamuojamas planšetinis kompiuteris – naršyklė atitinka mano bandymus apibūdinti ateities mokomąją priemonę. Nesivelsiu į techninius įrenginio parametrų, tą padaryti galite užsukdami į computerbild.lt esantį straipsnį ir peržiūrėję apačioje esantį video.

Mane sužavėjo, kad toks įrenginys gali 100 procentu būti orientuotas į mokymo ir mokymosi procesą. Galimybė skaityti elektronines knygas ir tuo pačiu žymėtis iškilusias mintis, peržiūrėti siūlomus video klipukus, išsikelti reikiamą vaizdinę medžiagą į savo užrašus. Tikrai susigundyčiau įsigyti ir išbandyti.

Kažkada apie “Dialogo” internetinę svetainę buvau susidaręs prastą nuomonę. Dabar ji pasikeitė iš pagrindų. Dialogas.com atsinaujino ir galiu drąsiai pasakyti, kad pagaliau internetinėje erdvėje atsirado kokybiška svetainė (iš dalies portalas) skirta švietimui.

Pirmiausia dialogas.com tapo solidesnis. Kiek suprantu varikliuku pasirinktas wordpresas.  Rezultate gauta kažkas panašaus į computerbild.lt. Sąsajos su kompiuterinėmis technologijomis švietimui visada pravers. Man patiko funkcionalus tam tikrų skyrių išdėstymas (naujienos, popierinio laikraščio straipsnių ištraukos), gana paprastas valdymas, gražus ir svarbiausia neperkrautas dizainas.

“Dialogo” redakcija atkreipė dėmesį į švietimo tematiką rašančius tinklaraščius. Be paprasto logotipų pateikimo generuojamas ir naujų įrašų srautas. Jei žinote daugiau panašaus tipo tinklaraščių juos galite užregistruoti, viršuje dešinėje pusėje paspaudę “Pasiūlyti tinklaraštį”. Teko pačiam pabandyti ir rezultate, praktiškai po dviejų dienų čia pradėjo puikuoti labai gražus tinklaraštis “sesioszasys.lt”. Iš to galima spręsti, kad svetainė nuolat prižiūrima ir atnaujinama.

Dar vienas puikus pavyzdys, kaip svetainė gali tapti populiari ir net gi rasti sau iš to naudos – skaitytojų įrašai. Kiekvienas žmogus į dialogas.com turi galimybę įkelti savo straipsnį. Mokytojams ar žmonėms prijaučiantiems švietimui tai puiki proga atsiskleisti, parodyti save. O gal tarp masės rašančių “Dialogo” redakcija atras ir kokį perliuką, kuris galės papildyti jų gretas. Puiki investicija į ateitį.

Be internetinės svetainės “Dialogas” turi ir savo facebook’o grupę. Patarčiau prisijunkti. Ten rasite subjektyvesnės informacijos, gyvesnio bendravimo. Žodžiu, laikraščio redakcija pasuko tikrai geru keliu. Nauja svetainė, bendravimas socialiniame tinkle, galimybės reikštis švietimo bendruomenei. Reikia tikėtis, kad ši veiklas nesustos ir tobulės toliau.

Keletas patarimų. Ateityje galėtumėte suteikti galimybę parsiųsti (ar bent jau peržiūrėti) jūsų popierinį laikraščio variantą. Žinoma sumokant atitinkamą kainą. Asmeniškai aš, nenoriu prisirišti prie prenumeratos, o paprastai laikraščio nusipirkti nelabai yra kur. Galybė matyti jį skaitmeniniame variantą būtu puiki išeitis. Kaip pavyzdys – zurnalai.lt. Šoninėje juostoje patarčiau atsisakyti “artimiausi įvykiai”, man tai visiškai bereikalingas dalykas. Jo vietoje reikėtų rasti kitų alternatyvų.

Ir pabaigai palinkėsiu tęsti pradėtą darbą, tobulėti ir nebijoti atsinaujinti (ką dabar ir darote). Šaunu turėti internete vietą, kurioje galima rasti aktualios švietimui informacijos.

Dar kartą kviečiu visus apsilankyti www.dialogas.com