(sundaypaper.com/nuotrauka)
Rytoj mokiniams paskutinė diena mokykloje prieš atostogas. Nusiteikimo darbui nebėra nei jiems, nei man.
Pavargau. Ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai. Jaučiu per dažnus savo moralizavimus, pastabas, vis didėjantį norą kontroliuoti. Nebėra “cinkelio” darbuotis.
Daug popierizmo, daug veiklos (auklėtiniai, mokyklos įsivertinimo komanda, projektai, pavaduotojos stebimos pamokos), noras pagyvinti pamokas, įnešti kažką naujo ir įdomaus. Rezultate – apatija viskam, atbukimas nuo to lėkimo.
Visa tai įtakojo naujų įrašų stoką tinklaraštyje. Minčių būta, tik atsisėsti ir viskam užrašyti pritrūkdavo vidinių jėgų. Kad ir dabar – pamokos baigėsi, mokykla ištuštėjo, galėčiau sėsti ir rašyti. Tačiau minčių, kaip tyčia, nėra. Viską užėmė mokykliniai reikalai…
Posted in 
Ryte jaučiausi labai panašiai.. apie pietus buvo dar blogiau.. (sumokėta bauda mentams, sulaužyti valytuvai ir palikta mašina likimo valiai, nes namo grįžti be valytuvų jau nebegalėjau) Tačiau vakaras buvo nuostabus.. Pasiplaukiojimas baseine, pasikaitinimas pirtelėje, pagulėjimas džekuzi.. su mylimu žmogumi.. atnaujino ir pakėlė naujam gyvenimui.. Tikiuosi tas lėkimas ir laiko neturėjimas aprims.. Sėkmės
P.S. aš jau nežinau kada padariau kokybišką įrašą savo tinklaraštyje.. štilis..
Jaunimas mano, kad atėjęs apvers viską aukštyn kojomis, ugdymas taps įdomus ne tik mokytojui, bet ir mokiniams. Deja, man jau tai buvo. Nusivyliau… Popierizmas užvertė iki galvos, mokiniams nesinori beveik nieko… Tokia jau realybė.