(pilenai.kaunas.lm.lt/ nuotrauka)
Mokymas – tai kintanti sąvoka. Kiekvienas laikmetis diktuoja savo taisykles, todėl ir mokymo metodai privalo prisitaikyti prie esančių sąlygų. Vis gi reikėtų konstatuosi, kad šios sąvokos supratimas (besimokančio asmens atžvilgiu) orientuotas į negatyvumą. Net patys iškiliausi pedagogai konstatuodavo – mokymas yra prievartinis veiksmas.
Tačiau dabar, mokymo suvokimas įgauna naują požiūrį. Bandoma sugriauti nusistovėjusius dogmas. Nors švietimas laikomas ga na konservatyvia sistema, bet ir ji negali atsilaikyti prieš informacinės visuomenės sukeltą kaitos bangą.
Žmonių gyvenimas tampa labiau pragmatiškesnis. Sausos žinios praranda turėtas pozicijas. Prisiminus savo mokyklos laikus ir palyginus su tuo, kaip dabar tenka dirbti mokykloje – tai juoda ir balta. Mes turėjome vadovėlius, privalėjome žinoti kas juose parašyta nuo A iki Z ir net nebūdavo minties paklausti mokytojo – “o kam to reikės…?”.
Dabartinėje aplinkoje žinios tampa bevertės, kodėl? Todėl, kad informacijos srautai tapo didžiuliai, o jų greitis – sunkiai suvokiamas. Mokiniui gali liepti išmokti gimstamumo nusakantį skaičių, bet po kelių mėnesių pastarasis jau gali pasikeisti. Vadinasi laikas, skirtas mokymui buvo panaudotas neracionaliai t.y. sausam faktui iškalti, kuris po tam tikro laiko tapo nebe informatyvus.
Iškyla dar vienas svarbus mokymo aspektas – kūrybiškumas. Jei iki šiol buvo ruošiami paklusnūs, drausmingi, turintys daug žinių, visuomenės piliečiai tai dabar tokio modelio atsisakoma. Pirmame plane – kūrybingas, savarankiškas, iniciatyvus, generuojantis naujas idėjas, gebantis rasti, atrinkti ir pateikti informaciją žmogus.
Ar Lietuvoje mokymas pasiruošęs priimti naujus iššūkius? Sunku pasakyti. Daug kas atsiremia į mūsų supratimą apie patį mokslą. Kol kas jis iškreiptas. Mokyme vis dar dominuoja archajiški metodai. Į vaikus kemšame žinias, įvairius standartus ir taisykles. Deja, bet kūrybiškumas, išskirtinumas, kitoks mastymas, nukrypimas nuo standartų – netoleruojamas.
Posted in 
Man atrodo, kad problema tame, jog “sovietinio tipo” mąstymo mokytojai bandomi įterpti į “vakarietišką” mokslo sistemą. Vejamės paskui vakarus, darome “pažangius” sprendimus (aš apie ministeriją), bet mokytojai tai lieka tie patys…
“Deja, bet kūrybiškumas, išskirtinumas, kitoks mastymas, nukrypimas nuo standartų – netoleruojamas.”
Pritariu. Atsimenu kaip didžiausią kartėlį iš mokyklos laikų ir blogai atliktą daugumos “mokytojų” darbą (buvo keli išskirtiniai – ačiū jiems). Todėl vyresnėse klasėse savo kūrybiškumo, išskirtinumo ir kitokio mąstymo ėjau semtis bei realizuoti į gatvę, taip viršydamas “planus” ir praleisdavęs virš 50% pamokų ir nemanau, kad gatvė geresnė alternatyva mokyklai, kurioje būčiau norėjęs mokytis. ech…
Man asmeniškai neteko ragauti senesnio mokymo, nes pats dabar I kurso studentas, tad straipsnis labai sudomino.
[...] “Mokykloje užmušamas vaikų smalsumas” štai tokį straipsnį šiandien teko permesti akimis. Išryškėja dvi pozicijos – tėvų ir kitų organizacijų specialistų bei švietimo ir mokslo ministerijos atstovų. Abi jos turi savo argumentų ir galiu pasakyti – jie pagrįsti, atspindintys realų mokymo vaizdą apie kurį kalbėjau viename iš savo įrašų. [...]