(thefeeherytheory.com/nuotrauka)
Tradicinės pamokos man tampa rutina. 45 minutės per kurias privalai dėstyti tai, ko reikalauja programa. Temos seka temas. Naujos medžiagos pateikimas, užduočių atlikimas. Kartais viską paįvairina vis kitokie darbo metodai. Leidžia kiek atitrūkti nuo tų prakeiktų 45 minučių.
Šiandien pajutau koks mokymo ir mokymosi būdas mane traukia. Kiekvieną antradienį turiu pamoką, skirtą konsultacijoms. Pradžioje, prisipažinsiu, į tai žiūrėjau skeptiškai. Tiesiog netikėjau mokinių noru ateiti dirbti. Vis gi nenuleidau rankų ir ėmiausi šiokios tokios reklaminės kampanijos.
Stengiau savo mokiniams nuolat priminti, kad egzistuoja tokios konsultacinės valandos. Kviečiau užeiti pas mane net ir tada, kai reikia kažkur pabūti per laisvą pamoką. Kabinetas laisvas, gali daryti sau reikiamus namų darbus. Svarbiausia ateiti.
Sunkiai, bet po truputėlį tokia mano informacijos sklaida pradėjo duoti rezultatus. Be pastovių, olimpiadai besiruošiančių mokinių, vis dažniau užsukdavo tie, kuriems reikėdavo ką nors atsiskaityti. Atsirado pora 12-kų norinčių pradėti papildomai ruoštis geografijos egzaminui. Dar keturios 12-okės paprašė padėti prisiminti kai kuriuos kartografijos elementus (azimutą, mastelį ir pan.)
Tai kas vyko šiandien septintos pamokos metu buvo super. Laimonas (besiruošiantis olimpiadai) užkaitė virdulį. Norintys pasidarė arbatos ir visi kibome į darbus. Kas atsiskaitinėjo užsilikusius darbus, kas darbavosi su prof. Lamanausko sukurtais “geografiniais labirintais” (tokia užduočių forma). Minėtoms keturioms panelėms atšviečiau užduotį, paaiškinau kaip daryti. Be didelių klausimų visos kibo į darbą, viena kitai padėjo, aiškino. Prisėsdavau ir aš šalia jei reikėdavo patarti.
Vaikščiojau nuo vienos grupelės prie kitos. Be jokio skubėjimo. Iškilus klausimams visada šalia buvo Laimonas, jo geografinių žinių lygis aukštas, todėl jis man tapo puikiu pagalbininku. Kartais net nereikėdavo mano įsikišimo, jei kažko draugas nerasdavo būtinai jis padėdavo, parodydavo.
Sustojau klasės priekyje. Gurkštelėjau kavos ir nužvelgiau klasę. Jokios prievartos. Visi susirinkę savo noru, savo motyvacijos vedimi. Dirba, rašo, ieško, varto, diskutuoja. Aš atlieku tik pagalbininko, patarėjo vaidmenį. Staiga nuskamba skambutis. Pakyla galvos ir visi kartu norime pasakyti – “Ė palaukit dar, nespėjome visko atlikti…”. 45 minutės prabėgo akimirksniu…
Pasirodo galima atitrūkti nuo rutinos ir pasinerti į produktyvią, kokybišką ir malonią veiklą. Ačiū savo mokiniams. Tikiuosi jūsų sulaukti kitą savaitę ir dar kitą, ir dar kitą…
Posted in 
Tags: 
O kodėl gi taip nedaryti kiekvienos paprastos pamokos metu?
Aurimai – atsakymas į šį klausimą pateiktas pirmoje įrašo pastraipoje.
nuostabu
Daugiau ir nėr ką rašyti. Svarbiausia, kad gali turėti bent tą vieną papildomą “pamoką”, kurią “pravesti” gali kaip nori.
Pagaliau sulaukėt, ko norėjot – mokinių motyvacijos. Pastaruoju metu, prisipažinsiu, ir mane pradėjo stebinti mokinių antplūdis konsultacijos valandėlėmis. Atsimenu, kai dar 7 pamokos metu antradieniais sėdėdavom geriausiu atveju keturiese, o dažniausiai – dviese (įskaitant ir Jus). O dabar kas dedasi kabinete įėjus šiuo laiku, tiesiog stebina. Pradėjo dvyliktokai jausti, kad egzaminas artėja. Bet aišku svarbiausia ne kodėl ateina, o kad iš vis ateina
Beje, keista kažkaip, kad tos įprastos pamokos virto jau rutina Jums. Tik kad mokymo kokybė nuo to nesuprastėtų
(juokauju aišku)
Geografijos valstybinis egzaminas jau šie met?
Taip Povilai, jau šiemet
O tikrai negalima paįvairinti tradicinių pamokų taip, kad jos bent kiek primintų konsultaciją?
Galima Giedre, galima, bet pamoka lieka pamoka…