{C7638C95-8490-44F8-BE23-A71AAD3EBA9E}

(sanford.com/nuotrauka)

Jau senokai buvau perskaitęs šį straipsnį. Ilgai dėliojau mintis. Pagaliau nusprendžiau parašyti. Analizuojant temą sunku išlikti objektyviam. Kiekviena pusė turi savo argumentus. Šiuo atveju susipina daug interesų – mokslininkų, mokytojų, mokinių, tėvelių.

Sakoma, kad mokykloje labai mažai demokratijos. Vaikams tenka klausyti įvairių įsakinėjimų, jie mažai gali laikytis savo pažiūrų. Viso to pasekmė – mokiniai nežino kodėl turi eiti į mokyklą.

Nekartą kalbėjom su mokiniais panašia tema. Pagrindinis motyvas eiti į mokyklą – tėvų liepimas. Nepamenu nė vieno, kuris būtų pasakęs, kad eina dėl to, kad nori. Dažniausiai visa kaltė nukreipiama į mokytojus. Neįdomios pamokos, seni mokymo metodai, nuolatinis šaukimas, mažai renginių, šokių, konkursų ir t.t.

Vadovaujantis tokia mokinių logika (kuri jau suformuojama šeimoje), mokykla turėtų atrodyti lyg “Akropolis”, kuriame daug pramogų, linksmybių. Nereikia dėti jokių pastangų, o rezultatas nuolat teigiamas, niekas nepyksta, neprimena ką reikia daryti.

Bet to nebuvo, nėra ir nebus.

Mokyklos tikslas – paruošti žmogų tolimesniam gyvenimui, integruoti jį į visuomenę. Šiltnamio sąlygos (kurių norėtų tėveliai ir vaikai) šito neleidžia daryti. Jau šeimoje vaiką reikia mokyti iniciatyvumo, atsakingumo, bendravimo įgūdžių. Jis turi žinoti, kad norint siekti tikslo reikia pačiam įdėti darbo.

Demokratija suprantama tiesiogiai – ką noriu, tą darau, o tai jau virsta į anarchiją. Čia ir atsiranda problema. Mokiniai ir jų tėveliai nori mokykloje matyti laisvę nesuprasdami, kad toks noras ateityje gali atsisukti blogąja puse prieš pačius.

Jei nori, kad mokykloje būtų gera, privalai pats įnešti savo indėlį į mokyklos gyvenimą, o nelaukti, kol “kažkas” viską sutvarkys. Mokinių tarpe pastebiu nihilizmą, apatiją viskam kas yra aplinkui. Kartais gali stengtis, verstis per galvą, o vietoj to išgirsti – “ai kam čia reikia, nenorim, tingim, neįdomu”.

Rezultate, per tėvelių susirinkimus išgirsti piktas replikas, nepasitenkinimus, kodėl jų vaikai neužimti po pamokų, kodėl vienas ar kitas mokytojas jų nesudomina per pamokas.

Apie mokytojo vaidmenį pratęsiu sekančiame įraše.