Mokyklose mažai demokratijos?
Švietimas 2009/11/27, 15:56(sanford.com/nuotrauka)
Jau senokai buvau perskaitęs šį straipsnį. Ilgai dėliojau mintis. Pagaliau nusprendžiau parašyti. Analizuojant temą sunku išlikti objektyviam. Kiekviena pusė turi savo argumentus. Šiuo atveju susipina daug interesų – mokslininkų, mokytojų, mokinių, tėvelių.
Sakoma, kad mokykloje labai mažai demokratijos. Vaikams tenka klausyti įvairių įsakinėjimų, jie mažai gali laikytis savo pažiūrų. Viso to pasekmė – mokiniai nežino kodėl turi eiti į mokyklą.
Nekartą kalbėjom su mokiniais panašia tema. Pagrindinis motyvas eiti į mokyklą – tėvų liepimas. Nepamenu nė vieno, kuris būtų pasakęs, kad eina dėl to, kad nori. Dažniausiai visa kaltė nukreipiama į mokytojus. Neįdomios pamokos, seni mokymo metodai, nuolatinis šaukimas, mažai renginių, šokių, konkursų ir t.t.
Vadovaujantis tokia mokinių logika (kuri jau suformuojama šeimoje), mokykla turėtų atrodyti lyg “Akropolis”, kuriame daug pramogų, linksmybių. Nereikia dėti jokių pastangų, o rezultatas nuolat teigiamas, niekas nepyksta, neprimena ką reikia daryti.
Bet to nebuvo, nėra ir nebus.
Mokyklos tikslas – paruošti žmogų tolimesniam gyvenimui, integruoti jį į visuomenę. Šiltnamio sąlygos (kurių norėtų tėveliai ir vaikai) šito neleidžia daryti. Jau šeimoje vaiką reikia mokyti iniciatyvumo, atsakingumo, bendravimo įgūdžių. Jis turi žinoti, kad norint siekti tikslo reikia pačiam įdėti darbo.
Demokratija suprantama tiesiogiai – ką noriu, tą darau, o tai jau virsta į anarchiją. Čia ir atsiranda problema. Mokiniai ir jų tėveliai nori mokykloje matyti laisvę nesuprasdami, kad toks noras ateityje gali atsisukti blogąja puse prieš pačius.
Jei nori, kad mokykloje būtų gera, privalai pats įnešti savo indėlį į mokyklos gyvenimą, o nelaukti, kol “kažkas” viską sutvarkys. Mokinių tarpe pastebiu nihilizmą, apatiją viskam kas yra aplinkui. Kartais gali stengtis, verstis per galvą, o vietoj to išgirsti – “ai kam čia reikia, nenorim, tingim, neįdomu”.
Rezultate, per tėvelių susirinkimus išgirsti piktas replikas, nepasitenkinimus, kodėl jų vaikai neužimti po pamokų, kodėl vienas ar kitas mokytojas jų nesudomina per pamokas.
Apie mokytojo vaidmenį pratęsiu sekančiame įraše.








2009/11/29,5:43 pm
Mokyklose nėra demokratijos. Yra mokinių teroras mokytojų atžvilgiu. Deja…
2009/11/29,11:34 pm
Kalbos kultūros klaida, kurios, kaip mokytojui, jokiu būdu nederėtų vartoti:
“Apie mokytojo vaidmenį pratęsiu sekančiame įraše.”
= kitame įraše.
Sekantis, yra tik tai, kas tave iš tikro seka, persekioja.
2009/11/30,12:32 am
jota – dėkui…
Pasistengsiu nevartoti.
2009/12/01,6:57 pm
Atsiprašau, kad ne į temą – bet su tuo „sekančiu“ tai kalbininkai pasikarščiavo. Sekantis – tai sekantis sekoje
Nors ir už trisdešimt metų – kitas 
@Jota – kodėl tu nori, kad jis pratęstu kitame įraše? Kitas – nereiškia pats pirmas ateinantis, o bet kuris kitas
Kaip kalbininkei derėtų žodžių prasmę bent nujausti
2009/12/06,12:06 pm
[...] įraše pradėjau kalbą apie demokratijos (ne)buvimą mokykloje. Dėmesys buvo koncentruotas į mokinių [...]
2009/12/07,10:46 pm
“Šiltnamio sąlygos (kurių norėtų tėveliai ir vaikai) šito neleidžia daryti” kuo jus galite argumentuoti šitą teiginį?
2009/12/08,11:55 pm
true bunny – argumentai labai paprasti, tėveliai galvoja, kad atvedus į mokyklą savo vaiką, visos problemos dėl jo socializacijos būs išspręstos, čia juo bus pasirūpinta visais atžvilgiais (mokytojas nuves kur reikia, visur ir visada lydės, saugos nuo piktų žodžių, patars kiekviename žingsnyje, bet kurią akimirką padės). Tačiau palaukit! Ką mes tada ugdom? Taip mes suprantame demokratiją? Ar tokiomis sąlygomis vystosi atsakingumas, iniciatyvumas, bendravimo įgūdžiai? Būkim realistais, mokykla nėra “šiltnamis” saugantis nuo visų gyvenimo negandų. Tai įstaiga, kuri privalo mokyti jas įveikti, privalo ruošti žmogų gyvenimui.
2009/12/09,12:31 am
Tikrai nesu kalbininkė
Tiesiog mokykloj labai aiškiai kartojo šią taisyklę. Suvokiu prasmę, nes prasmę susikuriame mes. Kiekvienas sau. Kalba kartu ir savitas ir socialinis dalykas.
Tačiau, labai nervindavo tokia situacija, kad mokykloje/universitete iš tavęs reikalauja taisyklingai kalbėti, kai aplink visi moktytojai/dėstytojai daro begales klaidų, ir kurias perimi, nes nuolat girdi..
2009/12/11,1:43 pm
Jus pats sau prieštaraujat, rašot : “Tai įstaiga, kuri privalo mokyti įveikti gyvenimo negandas, privalo ruošti žmogų gyvenimui.” ir tame pačiame samprotavime rašot kad mokykla tai ne “šiltnamis”. Nepamirškit kad kalba eina apie vaikus. Mokykla,tai ir yra tas šiltnamis kuriame mūsų vaikai ruošiami gyvenimui. Kodėl ne kariuomenėj ? o būtent mokykloj?
Aš manau mokykla tai įstaiga, kuri privalo mokyti mokytis( ne tik mokslų bet ir santykių ). O ką sau galvoja tėveliai, tai tėvelių reikalas. Nesąžininga profesinį bejėgiškumą dengti tėveliais.
2009/12/13,5:11 pm
Prieštaravimų aš neįžvelgiu. Mes skirtingai suprantame sąvoką (šiuo atveju metaforą) “šiltnamis”.
Kariuomenė, tam tikra prasme, taip pat yra mokykla. Tik jos “lankymas” prasideda (nors dabar to jau nebėra)sulaukus 18-os.
“O ką sau galvoja tėveliai, tai tėvelių reikalas” – savo sakinyje jūs ir parodote didžiausią problemą, kuri egzistuoja mokyklos bendruomenės. Nėra diskusijos, nėra pokalbio ir noro bendrai spręsti problemas. Mokytojau lai galvoja sau, tėveliai sau, mokiniai sau. Ar galima tada kalbėti apie demokratijos plėtojimą? O dėl to profesinio bejėgiškumo – pasakyta gal kiek per griežtai…
2009/12/13,11:23 pm
Manau kiekvienas sąžiningas pedagogas kaip ir sąžiningas daktaras bei bet kuris sąžiningas specialistas ieškos metodų, įrankių ar kitu priemonių kurie galėtų pagerinti jo darbo kokybę. Tėvų švietimas , manau, tai irgi pedagogo pareiga. Kaip daktaras davės Hipokrato priesaika matydamas bet kurio žmogaus kančias privalo padėti , taip ir pedagogas, matydamas nepakankamas tėvų žinias privalo šviesti, ieškoti būdų kaip perduoti tėvams žinias kurias padėtu jiems nebūti abejingais. Taip, tai ne lengvas darbas. Manau transliuoti žinias tai ne pagrindinis mokyklos pedagogo darbas, toki veiksmą be dideliu rūpesčiu galėtų atlikti žmogus ir neturintis pedagogo išsilavinimo. Tik atsižvelgdami i kiekvieno individo(vaiko ar tėvo) percepcijos ir mastymo savybes, galima kokybiškai perduoti žinias. P.S. Padaryki bandymą: pasodinkit agurkus, vieną kieme kita šiltnamyje . Kur išaugs kokybiškesnis produktas?