IMG_5145

Šiais mokslo metais pabandžiau įgyvendinti vieną iš dar nenaudotų metodų – mokinio(ių) vedama pamoka.

Priežasčių, įtakojusių jo atsiradimui, yra keletas. Impulsą davė mokinių nenoras klausytis pamokos. Tai buvo lyg “bausmė”, po kurios pastebėjau teigiamą rezultatą.

Mokiniai visada įspėjami dėl šio darbo. Nupasakoju pamokos eigą, būtinus reikalavimus. Dažniausiai leidžiu pasiruošti skaidres.

Praktiškai visas pamokos “gijas” perleidžiu mokiniui. Leidžiu vertinti (žinoma po to aptariam tai). Pats sėdžiu klasės gale (ten vyksta patys įdomiausi “dalykėliai”) ir dažniausiai įsikūniju į nelabai paklusnų mokinį.

Kiek jau buvo vesta tokių pamokų, nė vienoje nekilo chaosas. Atvirkščiai. Klasės draugai klausinėjo, domėjosi, taisė “mokytoją” ir viską užsirašinėjo.

Likus 5 minutėm iki pamokos galo vėl tampu mokytoju. Visi kartu pabandom paanalizuoti ko trūko, kas buvo gerai.

Metodo privalumai:

  • Skatinamas mokinio atsakingumas.
  • Mokinys priverstas išmokti temą (dvigubai geriau nei kolegos, tam, kad sugebėtų viską paaiškinti).
  • Pamokos vedimui pasitelkiamos informacinės technologijos.
  • Klasėje vyksta bendradarbiavimas.
  • Tobulėja mokinio įgūdžiai kalbant prieš auditoriją.
  • Pagerėja mokinio (kuris veda pamoką) motyvaciją mokytis ir dėmesys kitų pamokų metu.

Metodo trūkumai:

  • Gali nukentėti žinių pateikimas.
  • Mokinio nemokėjimas paskirstyti pamokos dalių (laiko atžvilgiu).
  • Plona “linija” tarp chaoso ir drausmingos pamokos.

Metodas taikytas 8-ose ir 9-ose klasėse. Nuotraukose -  keletas akimirkų iš dviejų 9-okų vestos pamokos.

IMG_5094 IMG_5109
IMG_5112 IMG_5132
IMG_5133 IMG_5137
IMG_5147 IMG_5148