Šiais mokslo metais pabandžiau įgyvendinti vieną iš dar nenaudotų metodų – mokinio(ių) vedama pamoka.
Priežasčių, įtakojusių jo atsiradimui, yra keletas. Impulsą davė mokinių nenoras klausytis pamokos. Tai buvo lyg “bausmė”, po kurios pastebėjau teigiamą rezultatą.
Mokiniai visada įspėjami dėl šio darbo. Nupasakoju pamokos eigą, būtinus reikalavimus. Dažniausiai leidžiu pasiruošti skaidres.
Praktiškai visas pamokos “gijas” perleidžiu mokiniui. Leidžiu vertinti (žinoma po to aptariam tai). Pats sėdžiu klasės gale (ten vyksta patys įdomiausi “dalykėliai”) ir dažniausiai įsikūniju į nelabai paklusnų mokinį.
Kiek jau buvo vesta tokių pamokų, nė vienoje nekilo chaosas. Atvirkščiai. Klasės draugai klausinėjo, domėjosi, taisė “mokytoją” ir viską užsirašinėjo.
Likus 5 minutėm iki pamokos galo vėl tampu mokytoju. Visi kartu pabandom paanalizuoti ko trūko, kas buvo gerai.
Metodo privalumai:
- Skatinamas mokinio atsakingumas.
- Mokinys priverstas išmokti temą (dvigubai geriau nei kolegos, tam, kad sugebėtų viską paaiškinti).
- Pamokos vedimui pasitelkiamos informacinės technologijos.
- Klasėje vyksta bendradarbiavimas.
- Tobulėja mokinio įgūdžiai kalbant prieš auditoriją.
- Pagerėja mokinio (kuris veda pamoką) motyvaciją mokytis ir dėmesys kitų pamokų metu.
Metodo trūkumai:
- Gali nukentėti žinių pateikimas.
- Mokinio nemokėjimas paskirstyti pamokos dalių (laiko atžvilgiu).
- Plona “linija” tarp chaoso ir drausmingos pamokos.
Metodas taikytas 8-ose ir 9-ose klasėse. Nuotraukose - keletas akimirkų iš dviejų 9-okų vestos pamokos.
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
Posted in 
super! norėčiau sudalyvauti tokioje pamokoje. Aišku, kažkas panašaus vykdavo mokytojo dieną, bet paversti tai savaitiniu/mėnesiniu įvykiu – tikrai įdomi idėja.
pavyzdžiui, pasikviesti žinomą žmogų (tarkim, vietos politiką ar kokį atlikėją, jei tokių yra) vesti pamokos; pravesti pamoką netikėtoje vietoje, tarkim, ant mokyklos stogo (na, čia gal labiau tiktų kokia muzika ar biologija) ir pan. 
Kai pats buvau mokinys, turėjau daug idėjų, kaip būtų galima padaryti mokymąsi įdomesniu, tarp jų ir leidimas mokyti mokiniams. Jei to dar nedarėte – paklausinėkite mokinių, ką jie dar galėtų pasiūlyti ir pabandykite įgyvendinti net kvailas idėjas (jei nebus normalių) – bent motyvacijai tai tikrai padės
o šiaip, džiugu, kad yra jaunų ir iniciatyvų nebijančių mokytojų – spaudžiu dešinę
O jaunyla
Gediminai, būtinai pasinaudosiu tavo patarimais
Rimtai mokytojau butu faina pamoka ant mokyklos stogo.
OO patekau y kadra
Jonyla, pataisau – sugadinai kadrą
kadru*
Super, visada galvojau, kad jei būčiau mokytoja (tikrai nenorėčiau), ir mokiniams atsibostų klausyt, tai patarčiau patiems pravest pamoką. Mums taip mokykloj tik grasindavo, ir niekas iš mokytojų nedrįsdavo.
Tačiau nemanau, kad visą pamoką mokinys turėtų vest. Galima dalimis.
Mokykloje, net ir universitete man trūksta interaktyvumo. Žmonės labai bijo bendrauti ‘rimta’ tema. Bijo klausti ir nenori būti išklausyti. Norėčiau kada išmėginti paskaitą/pamoką vesti tik pavyzdžiais, neaiškinant terminų.. ir laukti reakcijos. Kas pirmas paklaus, kas sugebės paaiškinti, kas jau bus girdėjęs?
Labai svarbu į dėstomą dalyką šiandieninių dalykų įtraukimas. Naujausios Lietuvos žinios, pasaulio. tokių žinių reikėtų klausti mokinių 5 min. pradžioj pamokos pagal temą jei išeina. Taip susiformuoja domėjimasis aktualijomis.
Ir dar, geografija susidomėjau tik iš Gamtamokslinės mokyklėlės, (mokykoloj nebuvo įdomu) kai eidavom laukais ir pasakojo apie kiekvieną akmenį, apie kiekvieną procesą gyvai. Nes net ir dideli geomorfoloiniai procesai gali būti stebimi Lietuvoje, tik mini. Liūties sukurtas iš lietvamzdžio mini poplūdis, smėlio krūvoj treptelėjus – denudacija.. Viskas egzistuoja čia pat – tik reikia mokėt pamatyt ir parodyt.
turiu klausimą kodėl ant kiekvieno suolo po obuolį padėta?
Ka tu paklaustum o mes neatsakytumem (happy)
ne ;} tiesiog zmguciai valge veliau ;D~
Labai įdomus metodas, susigundžiau ir aš kada pabandyti