“Krikštas” mokykloje (pedagoginė praktika)
Mokytojai 2010/02/05, 00:00
(goldencircle.com.nuotrauka)
Vis iš galvos neišeina tema apie pedagoginę praktiką. Pamenu, koks mūšis buvo užviręs tarp mūsų praktikos vadovės ir studentų. Pagal nustatytą tvarką, praktiką turėjome atlikti Vilniaus mokyklose. Mes pasipriešinome.
Pagrindinis universiteto argumentas – atlikdami praktiką rajonuose, studentai ir jiems vadovaujantys mokytojai gali piktnaudžiauti su įvertinimais. Turėjome kontrargumentų. Nepabijojome juos išsakyti. Rezultate – keletas studentų (tame tarpe ir aš), praktiką atlikome savo mokyklose. Ir tuo labai džiausiuosi.
Pažystama aplinka, mokytojai. 3 mėnesius darbavausi tikrąja to žodžio prasme ir svarbiausia, kad visa ši veikla man labai patiko. Tuo metu mano draugai į mokyklas ėjo po 3 ir daugiau. Sukandę dantis įvykdė privalomas užduotis (pvz. pravesti 3 pamokas). Tuo tarpu aš pravedžiau penkis kart daugiau. Visai kitokia darbo atmosfera.
Pamenu, pirmąją savaitę turėjau tik stebėti pamokas. Jau tada pajutau, kiek energijos atima bendravimas su mokiniais. Ką jau kalbėti apie vedamas pamokas. Po pirmųjų vestų pamokų šliaužiau namo tiesiogine ta žodžio prasme. Grįžus nieko nebenorėjau tik kristi į lovą. Pamokų daugėjo. Niekas prievarta neliepė, tiesiog savo kailiu norėjau pajusti, ką reiškia nuolatinė įtampa.
Vieną dieną mokytojai būtinai reikėjo išvažiuoti. Direktorius leido man vesti visas tos dienos pamokas. Krikšto būta kaip reikiant. Išėjus paskutinei klasei iš kabineto, susileidau ant kėdės. Jausmas, lyg būčiau visą dieną nešiojęs betoną. Manau, kad tą akimirką supratau kur mano vieta.
Pedagoginė praktika leido suprasti mokytojo darbo svarbą, sunkumus ir teikiamus malonumus. 3 mėnesiai atskleidė mano pašaukimą.
2010/02/05,2:42 am
taip ir nesupratau koks pašaukimas;)
2010/02/05,8:39 am
Nešioti betoną
2010/02/07,9:52 pm
mano pirmoji pedagoginė patirtis buvo dar 9 klasėje, kai per mokytojų dieną vedėme pamokas – prakaitas nugara žliaugte žliaugė. O pirmoji studentinė praktika taip pat savo mokykloje praėjo – labai tuo džiaugiausi. Praktikai vadovaujanti mokytoja prieš pirmą pamoką pasakė, kad dabar manęs laukia septintokai, o ji eina … kavos gerti. Aš tik paklausiau, o ką jie mokėsi? – Afriką pradėjom. Mokiniai nesitikėjo jaunos mokytojos, tad buvo gana geri.O mokytoja Grįžo po 20 min., perėmė vairą į savo rankas. Tokie šalti dušai labai naudingi, ypač kai pavaduotojos nekviestos-neprašytos ateina.
2010/02/08,10:13 pm
2010/02/09,10:34 am
nors mes į vieną Vilniaus mokyklų ėjom net ne tryse, o keturiese ar penkiese, bet man tai esmės nepakeitė. ta pati juntama didelė atsakomybė, pareigos jausmas, daugybė tam skiriamo laiko, įtampa… Juk svarbiausia požiūris į tai. Kai nori, o ne reikia! Džiaugiuosi, kad taip greit radai savo pašaukimą
2010/02/10,12:46 pm
Tomyti, tavo pašaukimas jau seniai buvo aiškus, jau pirmam kurse jis paaiškejo!
Jau pirmą kartą, kai tave pamačiau,toks pasitempęs, rimtas, solidžiai atrodantis, su portfeliuku – tikras mokytojas… 
Žinai, gi būna pasižiūri į žmogų ir kažkaip susidarai apie jį nuomonę ir iš kart kažkaip kyla mintis, kuo jis užsiima arba kuo jam tiktų būti… 
SĖKMĖS TAMSTA MOKYTOJAU!!!
J.P.
2010/02/10,9:51 pm
Kodėl mokytojas turi būti stereotipinis – pasitempęs, su portfeliuku… Kaip tik smagiau, kai ateina jaunas mokytojas su savo stilium, laisvom manierom, kiek paaugliškas.