(nuotrauka/Ann)
Kad švietimo ir mokslo ministerijai nelabai rūpi šalį paliekančių abiturientų skaičius jau esu kalbėjęs. Dabartinis ministras G. Steponavičius žada tai padaryti šį rudenį, tik ar ne per vėlai susigriebta? Mokyklų vadovai stebisi tokia data. Žinant abiturientų pasirinkimus galima planuoti tolimesnių studijų kryptį, stiprinti tas, kurias renkasi dažniausiai ar kelti reikalingų, bet nelabai populiarių kokybę. Turint tokius duomenis jais galima disponuoti įvairiai. Dabar jie bus gauti rudenį. Pripažinkime, per metus daug kas keičiasi, reikia suspėti prisitaikyti prie esamos situacijos. Ar rudenį atlikti skaičiavimai bus vertingi, sunku pasakyti.
Švietimo ministras linkęs nesureikšminti išvykimo studijuoti į kitas šalis fakto. Pasak jo – tai puiki patirtis, dėka kurios Lietuvai iš to bus tik geriau. Asmeniškai aš čia jokio gėrio nematau. Sutikčiau tik tada, jei žinotume, jog visas mūsų jaunasis potencialas, gavę išsilavinimą užsienyje, grįžtu atgal. To mes nežinome ir pabandykime mąstyti logiškai, kurį specialistą valstybė norės “paleisti” atgal? Tokių žmonių dažniausiai laukia pelningas darbas ir galimybė tobulėti, ko nelabai gali pasiūlyti gimtoji šalis.
Norėčiau atkreipti dėmesį dar į vieną svarbų momentą. Kas yra studentija? Tai jauni, veiklūs, generuojantis naujas idėjas žmonės. Kiekviena valstybės sritis nuolat pasipildo jais, pradedant sportu, baigiant kultūra. Kada išvyksta studijas tęsti svetur vienas kitas procentas jaunimo – viskas gerai, nuo globalizacijos mes niekur nepabėgsime. Tačiau žinant, kad stipriosios gimnazijos praranda 30 ar 40 procentų valstybės ateities garanto (suprask busimų studentų), darosi liūdna.
Išvykimo priežasčių yra daug. Iš vienos pusės galėtumėm kaltinti patį jaunimą nesugebėjimu prisitaikyti prie situacijos ir bijant sunkumų. Bet žmogus visada ieško galimybės atsiskleisti ir parodyti ką sugeba. Svarbiausia, kad jo veikla būtų pastebėta ir vertinama. Išvada viena – Lietuvos švietimas (ypatingai aukštasis mokslas) nesuteikia to ir kol nepasikeis vaidmenų santykis – mokslas pagal rinką ir žmogų, o ne rinka ir žmogus pagal mokslą – protų nutekėjimas mus dar ilgai kamuos.
Posted in 
Esu pats studentas, tačiau man niekada nebuvo kilusi mintis studijuoti užsienyje. Tikriausiai užaugau su ta mintimi, jog Lietuvoje geriausia, kad ir kaip blogai būtų.
Na, o kodėl studentai bėga – gal dėl to, kad darosi drąsesni, nori savo jėgas išmėginti kitur, tačiau procentas gabių abiturientų pasirenkančių studijas užsienyje šiurpina.
Mano asmenine nuomone, tą išvykimą formuoja būsimų studentų požiūris, jog Lietuvoje studijos suteikia tik popieriuką, bet ne žinių, išmanymo. Su tuo dalinai galiu sutikti.
Kažkokiu būdu reikėtų šį požiūrį keisti, galbūt pasitelkiant intensyviau universitetus, kad šie atnaujintų savo programas, prisitaikytų prie naujovių ir tuo pačiu, kad studentai nebetylėtų apie nusirašymus bei neteisybes.
Tačiau tai tik rožinė svajonė.
Ir nors viskas nėra auksu klota, tie žmonės, kurie yra iniciatyvūs, kūrybingi pasiekia savo nesvarbu kur ir ką baigė.
benami – esu panašios nuomonės, kad Lietuvoje geriausia.
O dėl požiūrio keitimo – jei mes tos rožinės svajonės nesieksim, taip ir liksim dugne. Jūs (esami studentai) ir turite to siekti. Kovoto už naują požiūrį.
Studijų kokybės vertę bei jo vertinimą sukuria patys studentai.
Smukdo būtent tie kurie nusirašinėja ar nusiperka darbus ir po to sako, jog va kaip čia lengva mokytis ir studijos yra dar vienas paukščio skrydis.
Būtų smagiau, jei studentai būtų daugiau motyvuoti ir rinktųsi ne tik universitetus, bet ir kolegijas ar profesinio rengimo centrus.
Juk svarbiausia, kad žmogus baigęs mokslus turėtų darbą ir būtų savo srities žinovas, specialistas.
Pasirinkimą formuoja požiūris, o jis kol kas pas mus iškreiptas. Aukštasis mokslas yra praradęs savo pirminę sampratą.
Aš manau, jei yra sudaromos visos sąlygos nusirašinėti ar pirkti darbus – ši veikla gyvuos ilgai. Tarkime, jei studentas žinotu, kad už nusirašymą jis gali būti įspėtas dėl pašalinimo, o už nesavo darbą iškarto pašalintas – viskas keistųsi. Bet kaip ir sakiai, kol kas tai rožinė svajonė…
Jaunimas (ir ne tik) išvyksta. Bet ar tai tikrai problema ar tik baimė ateityje likti be kuklios pensijos ir pan.?
)
mariau – man 27, aš galvoju, kad kalbėti apie pensiją kol kas anksti. Taip, tai problema ir nežinau ar čia reikėtų juoktis ar verkti…
Leiskite įterpti savo trigrašį. Benamis pataikė kaip pirštu į akį: “Studijų kokybės vertę bei jo vertinimą sukuria patys studentai”. Ir ne kitaip! Manau, jog čia rašę žmonės turi draugų, kurie mokosi užsienyje. Maniškiai draugai mokosi daug ir intesyviai, nes sudarytos sąlygos imti informaciją ir išmokti ją. Kito kelio nėra. Turbūt sistema ir aplinka neleidžia nusirayti. Turime universitetus, kurie puikus ir ruošia gerai – KMU, KTU, VU. Tačiau studentai bėga. Viskas akivazdžiai nulemta studijų kainų, kurios išpustos iki dausų, o mokymosi bazės silpnos net gerai aprūpintuose universitetuose. Visad maniau, jog čia požiūrio reikalas, pavydžiui, Viduramžių universitetai paremti santykiais tarp studentų ir destytojų – žodis (lot. universitas) pradinėje reikšmėje reiškė socialinę universiteto bendruomenę, o ne kažkokį pastatą ar senus mūrus. Kai vieni bus pasiruošę gauti žinias, o kiti jas suteikti glaudžių santikių pagrindu, negalvosime apie protų nutekėjimą.