(baunetz.de/nuotrauka)

Kyla klausimas – kas galėtų sieti Indiją ir Antarktidą? Tai visiškai skirtingi Pasaulio regionai, tiek savo klimato sąlygomis, tiek ir visuomeniniu pagrindu. Tačiau kadaise šios dvi žemynų dalys buvo susijungusios. Maždaug prieš 130 milijonų metų tiek Indijos teritorija, tiek Antarktidos ledo dykuma priklausė tam pačiam senoviniam Gondvanos žemynui, kuris plytėjo pietiniame Žemės pusrutulyje.

Indijos mokslininkai jau 1983 metais Antarktidoje įrengė pirmąją tyrimų stotį. Šiuo metu veikia antroji stotis, pastatyta 1989 metais.

2010-2011 metais ruošiamasi statyti ir trečiąjį tyrimų centrą, kuris turėtų tapti viena moderniausių Antarktidos stočių. Indijos mokslininkai tikisi išsiaiškinti, ar įmanoma Antarktidoje aptikti Mahanadžio upės pėdsakų, kuri šiandien teka per vidurio Indiją, tačiau prieš 130 milijonų metų tekėjo ir per Larsmano kalnus, šiandien plytinčius Antarktidos žemyno rytinėje dalyje.

Trečioji stotis kaip tik ir bus statoma Larsmano kalnuose, kurie pasižymi itin sudėtingomis gamtinėmis sąlygomis tokiam projektui. Net medžiagų gabenimas iki reikiamos vietos yra komplikuotas. Sprendžiami du variantai: ar prie uolų tvirtinti išlaipinimo taką, ar statybines medžiagas ir mechanizmus iš laivo perkrauti į malūnsparnį, kas šis nuskraidintų krovinį į toliau įrengtą statybų aikštelę.

Pastatą sudarys 128 atskiri konteineriai. Norint juos apsaugoti nuo nuolatinės žemos temperatūros ir dažnų vėjų, apdengimui bus panaudotos metalo plokštės – itin gera izoliacine medžiaga. Kad stotis nebūtų apsnigta, konstrukcija pastatyta ant aukštų atramų. Priekinę pastato dalį dengs stikliniai langai.

Viduje bus įrengti 24 vienviečiai ir dviviečiai kambariai, kuriuose vienu metu galės apsistoti iki 40 žmonių. Be kambarių numatyta įrengti kino ir treniruoklių salę, maldai skirtą patalpą bei biblioteką, ligoninę, virtuvę, valgomąjį. Apatinė pastato dalis bus skirta laboratorijai, technikos saugojimui, garažui.