Savaitgalį teko keliauti į Vilnių. Tradicija tapo aplankyti ir VPU gamtos mokslų fakultetą – mieliausią vietą Vilniuje. 4-i nuostabūs studijų metai. Mokslai, draugai, šėlionės. Būta visko. Atvykęs čia jaučiu nostalgiją…

Kiemas (kuriame net yra tekę valyti sniegą), foje, koridoriai, kabinetai. Miela lipti tiek daug numintais laiptais. Gaila, tačiau tenka atkreipti dėmesį į nelabai malonų pasikeitimą – kabančią gerbiamo dėstytojo Rimanto Krupicko nuotrauką šalia kitų garbingų, mus palikusių dėstytojų. Liūdna, graudu. Dar didesnė nostalgija užplūsta pažvelgus pro langą, šalia gerbiamo dėstytojo kabineto.

Šnektelim su buvusia dėstytoja. Malonu girdėti jos balsą. Studijų metais jis buvo stipriai įkyrėjęs, o dabar taip gerą jį girdėti. Keičiasi viskas. Juoda tampa balta ir atvirkščiai…

Magistro studijos neištolo neprilygsta tam, ką patyriau čia. Laikas bėga, daug kas užsimiršta, bet gamtos mokslų fakultetas visada liks mano (mūsų) viduje.