2137737248_e9f3e429d1

(publicrelatiosmatters.com/nuotrauka)

Artėja kovo 20-oji. Kartu su mokiniais bandysime paminėti Žemės dieną. Šiandien darbuojasi 8-okai, todėl sugalvojau jiems šiek tiek kitokią pamoką. Visų pirma, suskirsčiau juos į 4 grupes. Kiekviena iš jų išsirinko vadovus bei “dailinikus”. Pastarieji atsakingi už plakato parengimą pavadinimu – “Procesai, kurių metu teršiama aplinka”.

Visi kartu žiūrėjome trumpą video medžiagą. Po to aptarinėjome, diskutavome. Grupėms buvo iškeltas tikslas – parašyti laišką Žemei. Žinau žinau, skamba kiek banaliai ir vaikiškai. Bet norėjau išspausti iš mokinių kuo daugiau kūrybiškumo.

 

Teko nusivilti. Nenori jie įdėti pastangų. Pati pamoka vykusi, bet išryškėjo apatija kažką kurti. Grupėse darbavosi tik keli žmonės. Gerai, kad bent “dailininkų” grupelės nenuvylė ir paruošė visai neblogus plakatus.

Darbas grupėse, kaip metodas, geras pasirinkimas kūrybiškai klasei. Jei yra mokinių, atliekančių minčių generatoriaus vaidmenį, pamoka pavyks. Tačiau mažiau kūrybiškom klasėm darbas grupėse gali virsti chaosu ir visišku nenoru ką nors veikti. Iš 4-ių aštuntokų klasių minėtą metodą galiu taikyti tik 1-oje klasėje ir būti ramus, kad pamoka pavyks.

Metodo taikymui gali pagelbėti labai tikslūs nurodymai, darbų paskirstymas, griežtas laiko limitas. Kalbu apie klases, kurios nepasižymi dideliu kūrybiškumo potencialu. Jos labiau orientuotos į darbinę veiklą, todėl taikant minėtus reikalavimus gali pasisekti įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.