(irritatedtulsan/nuotrauka)
Antra kartą lankausi VST (vakarų skirstomieji tinklai). Nu žinot, toks jausmas, kad esi koks mužikėlis su kuriuos gali kalbėti kaip tik nori. Pirmas susitikimas ir gi prasidėjo šokiu tokiu nervingu dialogu. Mes su drauge esamu abu namo savininkai, todėl visus dokumentus reikia tvarkyti kartu. Užsiminus, kad ji negali atvažiuoti, nes dirba, išgirdau atsakymą – “nieko negaliu padėti”. Čia teko šiek tiek teko pakeisti toną. Gerai, kad moteriškė suprato situaciją ir pasiūlė kaip nors susiderinti anksti ryte, arba per pietų pertrauką.
Šiandien vėl pasirodome VST. Po kelių minučių laukimo prieiname prie langelio, moteriškė spėju mane atpažino. Ramiai su visais paaiškinimais tęsiasi dokumentų tvarkymas. Atrodytų viskas tuo ir užsibaigs. Tačiau man paduoda lapą ir liepia eiti į 102 kabinetą. Patenkintas sau nukulniuoju, įteikiu ten sėdinčiai moteriškei lapą, ji man liepia atsisėsti, žodžiu laukiu. Staiga ji pakeltu ir piktu tonu pareiškia – “Kiek čia savininkų!? Kiek ten skaitiklių!?”. Žiūriu į ją ir nesuprantu ko ji nori. Bandau aiškinti, kad esame šeima, tik kol kas nesusituokę, o namas priklauso mums abiem lygiomis dalimis. Vėl išgirstu piktą balsą – “man tas nesvarbu, aš ne to klausiu!”. Gerai, kad draugė atsekė kartu ir paaiškino. Man tuo metu taip pyktis užvirė. Liepiau ramiau kalbėti ir nuleisti tona. Po to stojo tyla 10-15 minučių. Pametė ji man tuos lapus ir kažką prakošė pro lūpas.
Aš nesuprantu vieno, kuo save laiko panašaus tipažo moterėlės (nesupykit moterys, daugelis iš jūsų tikrai ne tokios)? Ar čia dabar nusistovėjo toks požiūris, kad klientas yra neišsilavinęs nieko nesuprantantis, viskuo nepatenkintas tipas?
Juokingiausia, kad ant minėtos moteriškės stalo padėtas rašiklis specialiame įdėkle ant kurios parašyta kažkas panašaus į “klientai mums svarbiausi”. O taip, labai pasiteisina šis šūkis…
Posted in 
zinok, cia ne tu pirmas ir ne paskutinis susiduri su tuo, ypac jei ta moteriske sedi nuo sovietmecio laiku, tai vaje vaje kuo jos isivaiduoja esancios, man panasi istorija buvo, kai ejau paso darytis, ten irgi visagales sedi, buvo likes pusvalandis iki uzdarymo ir manes neprieme priduot dokumentu, o liepe grizt kita ryta, nors man reikejo dokumento per 24val. visa laime, kad mano vyro nebuvo salia, tai butu toki sula pakeles…
viktorija – tikiu, kad ne pirmas ir paskutinis. Gal todėl vaikščiojimas po tokias įstaigas man yra didžiausia kančia. Problema tame, kad nelabai kas keičiasi…
reikejo 20 lt i nasrus ikisti ir visks butu buve ok
Ir savivaldybėj panašiai, sako kartą : “Palaukit, geriam kavą”. Nieko mes nelaukėm, tiesiai prie kavos, brendžio ir “bankuchino” padėjau dokumentus. Juolab – ne pietų pertrauka…
Jus su tais kysiais tik prisidejot prie to kad altajus turejo dabar vargt))
As sakau kad is principo nereik ir neturi buti jokiu kysiu;
Zinoma gali buti kad tame darbe didele itampa ir jau malonus bendravimas sunkus reikalas, bet tada turi buti atlikti atitinkami pakeitimai
vilma – liuks padarėte
insane – čia jau sovietinis palikimas, kuris sunkiai traukiasi iš mūsų visuomenės.
Rods, kad bendravimo stilius ir etika nepasikeitė per pastaruosius 20 metų.
Na ne visur taip blogai. Jauni zmones dirbantys tose “svarbiose vietose” stengiasi padeti zmonems susitvarkyti reikalus greitai ir maloniai. Bent jau as
Dalia, žinoma, kad ne visi tokie. Tikiu esant ir tikrai gerų specialistų.
” “klientai mums svarbiausi”. O taip, labai pasiteisina šis šūkis…” taikliai pasakyta