(15min.lt/nuotrauka)

Per spaudą nusirito banga straipsnių, skirtų švietimo ministro atstatydinimo procedūrai nušviesti. Pabrėžiama, kad ministras išliko savo poste pritrūkus tik vienam balsui.

Nesuprantu, kam viso šio juokingo proceso reikėjo. Nesu Steponavičiaus gerbėjas ir nesakau, kad jo darbas yra 100 proc. geras. Klaidų padaryta nemažai. Bet pripažinkim, šis švietimo ministras pabandė išjudinti visą sistemą. To nesugebėjo padaryti nė vienas prieš tai buvęs.

Mes pripratome prie neveiklumo. Jei ministras laikas nuo laiko šmėsteli televizijos ekrane, pasirodo renginiuose, pasirašo po vienu kitu įsakymu – tada viskas gerai, jis puikiai atlieka savo darbą ir gali šiltai sėdėti savo poste.

Reforma – tam tikras vyksmas, sukeliantis rezonancinius pasikeitimu sistemoje. Vieni jie skaudūs, kiti nelabai. Norint, kad reforma vystytųsi, reikalingi ryžtingi žmonės – vadovai. Be jų pasikeitimai neįvyks. Klaidos – mūsų gyvenimo palydovės. Iš jų mes mokomės. Nėra neklystančių, tai tiktų ir dabartiniam švietimo ministrui G. Steponavičiui. Pasak prezidentės, šis ministras (vienintelis) sugeba pripažinti klaidas ir jas taisyti.

Pripažinkim, Steponavičius į švietimo ministro postą atėjo ne pačiu lengviausiu metu. Krizė valstybės ekonomikoje, krizė švietime. Ministrui teko priimti sunkius sprendimus – aukštojo mokslo reforma, studento paskolų sistema, naujosios programos ir t.t. Ne viskas pasiteisino, daug nepatenkintų, nusivylusių. Studentai pyksta dėl didelių palūkanų, mokytojai dėl algų mažinimo ir bendrųjų programų atnaujinimo. Tik ar pakeitus ministrą viskas stebuklingai išsispręstu?

Stereotipų ir tradicijų keitimas yra skaudus. Bet – jei nebūtų kaitos, nebūtų ir progreso. Gyventume su senomis problemomis apie kurias nuolat kalbame. Inovatyviems vadovams reikia leisti dirbti, kurti, suklydus padėti.