altajus.net

(Asmeninis archyvas/nuotrauka)

Po ilgų mastymų, su drauge nusprendėme, kad ir kaip, bet prie jūros lietuviui privalu nuvažiuoti. Pasirinkome Šventąją galvodami, kad čia bus nors kiek mažiau žmonių (klydome). Juolab orų prognozė mums buvo į naudą. Planas paprastas – penktadienį nuvažiuoti į Šventąją, susirasti kambarėlį, nukeliauti prie jūros. Šeštadienį dar kiek pagulėti paplūdimyje ir po pietų traukti namų link.

Galiu pasakyti, kad trumpas atokvėpis mums pasisekė. Kelionė truko pusantros valandėlės. Nesutikome jokių kamščių. Šventosios prieigose laukė begalės žmonių, kurie siūlė gyvenamąjį plotą. Vis gi surizikavome apžiūrėti pačio miestelio centrą, vildamiesi ten rasti kokį namelį.

Ir čia, kaip aklom vištom grūdas, pasitaikė skelbimas – dvivietis kambarys, parai 50 litų. Iki jūros 10 minučių kelio. Dviem kambariam skirtas tualetas, šaldytuvas, karštas vanduo duše 9 minutės – 3 litai. Gal būt pasiūlymas ir nepigiausias, bet nusprendėme netaupyti šioje situacijoje.

Parkeliavome iš paplūdimio raudoni kaip vėžiai, nusiprausėme, pailsėjome. 22.15 valandai įsigijome bilietus į Manto koncertą “Titanike”. Turėdami pora laisvų valandėlių prisėdome kavinėje užkąsti.

Manau apie maisto kokybę nereikia čia daug ir pasakoti, patys esate su tuo susidūrę. Žmonių daugėjo kas minutę, padavėjos nespėja, klientai pyksta. Žodžiu reikia suprasti, kad pajūrio kurortai skirti ne valgių gurmanams.

Manto koncertas tikrai šaunus. Nors trumpas, bet užteko ir to, kad gauti neblogą dozę geros nuotaikos. Šis dainininkas moka daryti šou. Tikrai nesigailim apsilankę.

Po koncerto (apie 24 val.), gyvenimas Šventojoje tik prasidėjo. Tačiau mums pakako 3 valandų gulėjimo paplūdimyje bei vakaro programos. Todėl pasukome nakvynės vietos link.

Šeštadienio diena tikrai buvo be proto karšta. Kojos svilo stovint ant smėlio. Ištempėme 2 valandėles, nes iš po vakarykščio deginimosi skaudėjo visas kūnas. Atsiskaitę su kambario prižiūrėtoju bei nupirkę suvenyrų namiškiams, pajudėjome iš Šventosios.

Žinoma kaip be HBH. Niekada nepravažiuojam nesustoje čia pavalgyti. Tik prieš tai teko stebėti 3 kilometrų mašinų kamštį. Karšta, mašinos kaista, keletas matosi jau paleidusios dūmus pro kapotą. Kaip gerai, kas mes važiavome penktadienį, nes šeštadienis spėju buvo beprotiška diena poilsiautojams.