(oceanicbluesky.com/nuotrauka)

Tęsiu kalba apie Keno Robinsono įžvalgas apie nacionalinės švietimo sistemos ateitį:

• Pagal UNESCO, per artimiausius 30 metų, visame pasaulyje išsilavins daugiau žmonių negu nuo žmonijos istorijos pradžios.
• Tokia tendencija nulemia faktą, kad akimirksniu akademiniai laipsniai tampa nieko verti. Prieš kelesdešimt metų turėdamas laipsnį – turėjai ir darbą. Dabar jauni žmonės su laipsniais po studijų traukia į namus neturėdami vilties rasti savo išsilavinimui atitinkančios veiklos. Šiandien jau reikia magistro, kur anksčiau užteko bakalauro ir vis dažniau atsiranda darbų, kuriems reikia daktaro laipsnio…
• Sprendimas – kelio į kūrybiškumą atvėrimas
• Kūrybiškumas kuria tarpdalykinį supratimą, kuris leidžia į gyvenimą pažvelgti įvairiau.
• Išsilavinimas turi tapti individualus.
• Vienintelė mūsų ateities viltis – naujas supratimas apie žmogaus gebėjimus, pripažįstant jų įvairovę ir spalvingumą.

Tenka pripažinti, visos paminėtos tendencijos tinka bet kurios valstybės švietimo sistemai. Neišimtis ir Lietuva. Mes įpratome žvalgytis į vakarų valstybių modelius, kurie pasirodo nėra tokie idealūs, o gal net ir blogesni.

Esame sukūrę savitą sistemą. Ar ji bloga – nedrįsčiau taip teigti. Tiesiog reikia išmokti atsinaujinti, nesustabarėti. Pripažinti klydus ir nebijoti taisytis. Svarbiausias tikslas – kokybiška švietimo sistema ir tuo pačiu kūrybinga bei lanksti.