altajus.net

Skaitinėjant Delfi.lt labai patraukė vienas straipsnis – “Po žudynių Vokietijoje – žvilgnis į Lietuvos mokykla”. Šia tema Lietuvoje kalbama gana šykščiai. Tik įvykus panašiai tragedijai kitoje šalyje, nuvilnyja aidai ir pas mus. Straipsnyje pabrėžiama smurto problema mokykloje, kaip bandoma su tuo kovoti, kad suaugę žmonės privalo pastebėti tokias apraiškas ir t.t. žodžiu eilinis bandymas pareklamuoti švietimo ir mokslo ministeriją.

Ir čia prisiminiau vieną iš savo buvusių dėstytojų ŠU. Paskaitų metu ji itin išaukštindavo kitų šalių švietimo sistemas, itin jai patikdavo Skandinavijos, D. Britanijos, JAV. Lietuvos švietimas jai buvo idingas sovietizmo palikimas, kurį reikia rauti su visomis šaknimis. Kiti dėstytojai kalbėdavo panašiai, tik su žemesniu tonu. Pastebėjau, kad kuo didesnis dėstytojo mokslinis laipsnis, tuo Lietuvos švietimo sistema jam blogesnė.

Nenoriu peikti šių žmonių. Didžiąja dalimi jie teisūs. Kaita reikalinga. Problemų spektras platus. Bet vis gi ,visada norėjau jiems užduoti vieną klausimą – jei jau mūsų švietimo sistema tokia šlubuojanti, dominuoja mokytojai (dėstytojai) teoretikai, orientuojamąsi į kiekybę ir pan., o kitose ekonomiškai stipriose šalyse švietimas eina kokybės linkme, tai kodėl ten vyksta tokios kraupios egzekucijos, kada vienas  pauglys iššaudo puse mokyklos???

To niekaip nesupratau ir iki šiol nesuprantu. Tiesiog nerandu rimtų paaiškinimų. Iš čia galima daryti prielaidą, jei mes priartiname savo švietimo sistemą prie jau paminėtų šalių, vadinasi kažko panašaus reikėtų laukti ir Lietuvoje.

Bandau iškelti ir tokią idėją – gal sovietinis švietimas nebuvo jau toks blogas? Gal jis ir nepasižymėjo demokratiškumu, bet bent jau neleido susidaryti prielaidoms iškilti tokiems žiauriems nusikaltimams. Pats asmeniškai palaikau reformavimo kelią, tačiau po tokių kraupių įvykių kartais pradedu bijoti siekio – tapti “ekonomiškai stipria šalimi”.