Comments on: Ar nelaikas keisti mokomųjų dalykų hierarchiją?

By: edwa

edwa — Thu, 10 Mar 2011 21:13:16 +0000

Na matematika ne vien reikalinga skaičiavimams, o svarbiausias jos vaidmuo kaip svertinio koeficiento stojant į aukštąsias mokyklas yra tas , jog ugdo logika ( bent jau taip supratau iš “garbių” žmonių pasisakymų), nors aš ten jos per daugiausia neįžvelgiu, Lietuvių kalba tikrai yra nebūtina!!!! jeigu norėtų patikrint ar mokame valstybinę kalbą , tai galėtų duoti skyrybos rašybos testukus …. Ir dar, gerbiamasis autoriau, manau , kad turėjai sugiminiuoti anglų kalbą kaip sesę istorijai , nes daugumoje studijų programose ji būna lygiagreti istorijai ir lietuvių kalbai

By: Aurelijus

Aurelijus — Fri, 26 Mar 2010 14:36:22 +0000

Na, dėl tos specializacijos, aš kalbėjau šiek tiek plačiau, labiau reaguodamas į pastebėjimą, kad mokiniai vis dažniau nenori į mokyklą dėl pateikiamų žinių nenaudingumo, pavadinkim… O man pačiam tamstos siūlomi dalykai nėra labai įdomūs, bent dalis (aišku, labai daug priklauso nuo žmogaus, kuris vestų tuos modulius, ir galbūt būtų įdomu eit vien dėl to, kaip žmogus vestų tas pamokas priedo gaunant naudingų žinių), tačiau neabejoju, kad tiek mano aplinkoj, tiek tarp tamstos mokomų vaikų būtų pakankamai daug mokinių tuo susidomėjusių gerokai labiau už mane. Kiekvienam savo. Ir jeigu turit įdėjų, sugebėjimų bei iniciatyvos, tai kodėl pačiam nepradėjus organizuot tokių modulių? Kad ir kokia sustabarėjusi ta sistema būtų, mano akim, norintys kažką daryt ras kaip to pasiekt. Kad ir kaip bebūtų, tas programas galima šiek tiek apeit, kad mokymo procesas taptų įdomesnis tiek mokiniam tiek pačiam mokytojui. Remiuosi tuo, kad mano paties tėvai mokytojai ir žinau koks sunkus yra darbas ir kiek vistik norint įmanoma pakeist bei stebėdamas pamokas vedamas mokytojų, kurie sugeba apeidami programas ar net dirbdami pagal jas mokymosi procesą padaryt didžiuliu malonumu.

By: altajus

altajus — Thu, 25 Mar 2010 20:05:04 +0000

Kaip baiginėdamas dvyliktą klasę turi gerą supratimą apie švietimą. Pagirtina.
Mes skirtingai suvokiam specializaciją. Aš nekalbu apie teisės ar psichologijos mokymą kuris prilygtų matematikai. Tie “karaliai” yra visose nacionalinėse švietimo sistemose, todėl apie jų nuvertimą nėra ir kalbos. Bet… Pasakyk, ar tau nebūtų įdomu bent kartą savaitėje pakalbėti apie tai kur kreiptis norint patvirtinti vieną ar kitą dokumentą, ar ko reikia norint išvykti į užsienį; kur ir kaip pasiskaičiuoti savo pajamas bei išlaidas; padiskutuoti apie atskirų tautybių žmonių mentalitetų skirtumus; pakalbėti apie galimybes reikštis socialinėje erdvėje; susipažinti su mokymosi metodais ir t.t. Tik nereikia sakyti, kad visagalis internetas gali tau visa tą suteikti.
Dabartiniai mokomieji dalykai stipriai suvaržyti ugdymo programų, yra dalyko planas ir nuo jo negali nukrypti, tokia jau mūsų dabartinė sistema.

By: Aurelijus

Aurelijus — Thu, 25 Mar 2010 19:35:39 +0000

Tuo “įvairesnis mokslas” norėjau pasakyt, kad geriau mokyti daug skirtingų dalykų, nors tai galbūt ir sunkiau vaikam, tačiau, manau, tai plečia akiratį, padeda suvokt pasaulį iš įvairesnių kampų, kai tuo tarpu profiliuotas mokymas susiaurina pateikiamų žinių įvairovę, nors tom sritim ir skiriama gerokai daugiau dėmesio. Tai aš pavadinčiau specializavimu ir tai derėtų palikt tik aukštosiom, paliekant visa tą neva nereikalingą informaciją vidurinės programoj.
Na, kas per darbas tas mokytojavimas aš tikrai suprantu, tačiau žinau, kad nepaisant to, koks varginantis ir sudėtingas tai darbas, vistik įmanoma dirbti taip, kad mokiniam būtų įdomu ir praktiškai tai įmanoma. Aš nekalbu apie kažkokį tai cirko pasirodymą kiekvieną pamoką, kad visų dėmesys sukaustytas būtų. Kaikurie mokytojai tiesiog sugeba pažint klasę, vaikus taip, kad pamokas išdėsto paprastai ir įdomiai tiem, kurie eina į mokyklą ne vien laikui prastumt…
Ką būtent turi uomeny minėdamas tą “klasikinį mokymą”?
Dėl veiksmingumo, visų pirma reikia paklaust, o kokių rezultatų reikia tikėtis? Baiginėdamas dvyliktą klasę, švietimo sistemą dabar galėčiau vertinti pakankamai gerai, jei ne kelėtas nepakankamai kompetetingų mokytojų.

By: altajus

altajus — Thu, 25 Mar 2010 19:02:21 +0000

komentaras puikus. Keletas mano pastabų:
# Man truputėli neaiškios tavo paminėtos sąvokos “įvairesnis mokslas” ir “specializuoti”.
# Pašaukimas lieka pašaukimu, jei pats dirbi mokykloje turėtum suprasti, kad kiekvieną pamoką padaryti įdomią – praktiškai neįmanoma ne fiziškai nei psichologiškai.
# Su išsakyta pozicija visiškai sutinku, bet matai Aurelijau, visuose dalykuose turi būti pusiausvyra… Išdėstei klasikinio mokymo pavyzdžius, bet ar jie vis dar veiksmingi?

By: Rokas

Rokas — Thu, 25 Mar 2010 17:15:41 +0000

Puikus straipsnis, o Aurelijaus komentaras dar puikesnis.

By: Aurelijus

Aurelijus — Thu, 25 Mar 2010 17:06:33 +0000

Manau, kad tie trys karaliai ne veltui ten stovi. Realybė tokia, kad yra pakankamai daug tokių, kurie net ir su tais trim dalykais nesusitvarko taip, kaip derėtų. Kas iš tų autoriaus minėtų mokomų dalykų, jei žmonės neturės pagrindo tom žiniom, kurį ir sudaro tie trys karaliai. Gimnazinėse klasėse siūlomi moduliai yra pats tas, nes tiem kam įdomu ir kas nori mokytis gali pasirinkt tuos dalykus. Kaip minėjo autorius, dėmesio tokiem moduliam skiriama nedaug, bet taip yra, mano nuomone, dėl to, kad dalis juos renkasi ne tiek iš susidomėjimo, kiek papraščiausiai bandydami prisidurt valandų. Norintis mokytis net ir prasčiausiom salygom sugebės išmokt, o nenorinčio net ir privalomom pamokom kasdien neišmokysi tiek, kiek norėtųsi… Ir tas minėtas nenoras eit mokyklon ne visad kyla ne dėl žinių bevertiškumo, o papraščiausiai dėl mokytojų nesugebėjimo pateikt tų dalykų įdomiai. Tada aišku iškyla klausimas, kaip trigonometriją (ar dar kokį biesą, kuris kamnors gali pasirodyt nevertas dėmesio) įdomiai pateikt, kad vaikai susidomėtų ir atsimintų kažką. Ir vistik, teko susidurt su tokiais mokytojais, kurie pačias nuobodžiausias temas pateikia taip, kad net pačio nuostabai jos ilgam lieka galvoj, ir ne todėl, kad įkaltos jos ten, o todėl, kad buvo įdomu apie tai mokytis. Todėl ne mokomi dalykai yra didžiausia problema, o mokytojai, kurie nesugeba sudominti. Mokytojas, vistik, ne amatininkas, šiam darbui pašaukimas būtinas.
Dėl mokomų dalykų, manau, kad viskas yra pakankamai gerai. Geriau didesniu krūviu, bet įvairesnio mokslo ragavęs jaunimas, nei specializuoti siaurapročiai.

By: altajus

altajus — Thu, 25 Mar 2010 14:52:35 +0000

geras paskutinis sakinys
Dėl informacijos paieškos pritariu. Gal mano minimi mokomieji dalykai kaip tik ir padėtų tai daryti?
Tarp mokyklų ir universitetų atskirtis didelė, reikėtų atskiros diskusijos…

By: Bukoptimistas

Bukoptimistas — Thu, 25 Mar 2010 14:07:22 +0000

Pritariu Povilui dėl interneto. manau reiktų mokinti asmenis kaip ieškotis informacijos, ją gauti, apdoroti ir pritaikyti sau. Internete informacijos klodai, kuriuos reikia paversti žiniomis.
Reikia skatinti domėjimąsi, o tai padaryti sunku, kai neturi konkretaus tikslo ateityje ar jis blankus.
Kitas dalykas mokyklos stebi aukštųjų įstaigų veiksmus ir reikalavimus. Jei jos reikalauja istorijos, matematikos ir lietuvių kalbos, tai norėdamas įstoti į norimą vietą tikrai nesimokysi per daug kitų dalykų. O kiekvieno mokinio norus įgyvendinti sunku – tsakoma demokratija pagal default visus štampuoja

By: altajus

altajus — Thu, 25 Mar 2010 13:51:41 +0000

povilai, tavo pirmasis sakinys parodo koks tavo požiūris į mokymąsi. Todėl kažką daugiau diskutuoti su tavimi sunku…
Tau nekelia susidomėjimo – ok, rinkis kitus dalykus. Tau ekonomika, teisė, psichologija pievos – ateis laikas ir mąstysi kitaip. Tave gali išmokyti tik internetas – klysti.
Menkutė pastabėlė – nemokėjimas rašyti komentaro lietuviškai ir gi parodo išmanymą apie internetą.