(school.discoveryeducation.com/nuotrauka)

Sveiki, laikas bėga greitai, žurnaluose esanti informacija sensta, todėl laikas paskelbti konkurso nugalėtoją ir atiduoti prizą

Visų pirma norėčiau atsiprašyti jei nelabai supratote užduoties. Čia jau mano klaida. Pažadu, kad ateities konkursuose pateiksiu tikslesnę informaciją.

Aplankiau visas nuorodas. Giedrės pasiūlyta svetainė atitiko reikiamo atsakymo viziją. Todėl nusprendžiau, kad jai ir atiteks prizas. Subjektyvu, bet atleistina kaip pirmajam konkursui.

Ačiū visiems. Kaip Rokas ir sakė, naudos iš nuorodų turėsime visi.

Na ką, atsirado prizas, reikia ir užduoties. O ji bus tokia:

• Įrašo komentaruose pateikite nuorodą į internetinę svetainę.
• Svetainė privalo būti orientuota į kartografinę informacija t.y. – žemėlapius.
• Reikalavimas svetainei – galimybė parsisiųsti žemėlapius.

Prizas – “National Geographic Lietuva” žurnalas. 4-as numeris. Naujas, neišpakuotas. Neužmirškite parašykite savo elektroninio pašto.

(pamelavillars.wordpress.com/nuotrauka)

Pagaliau krikštas – vesta pirma atvira pamoka. Tos 45 minutės pasirodė tokios ilgos, kaip niekada. Jausmas – lyg porą valandėlių būčiau nešiojęs plytas (nesiskundžiu, visai patiko).

Dalyvavo apie 14 mokytojų (prisipažinsiu, neskaičiavau kiek jų sėdėjo). Nustebau pamatęs abi pavaduotojas. Žodžiu reikėjo parodyti viską ką sugebu. Pamoka buvo dėstoma 10-okams. Pasirinkau ne pačią iškalbingiausią klasę, bet nieko. Reikia gebėti dirbti su visais. Tema – "”JAV pramonė”.

Tikėjausi lengvesnio pasiruošimo. Pasirodo nebuvo taip lengva. Pasitelkiau SMART board’o programa (ir pačia lenta). Su technine puse susitvarkiau neblogai, tik medžiagos atrankoje iškilo problemų. Reikėjo rasti vidurį tarp naujos (sunkios) informacijos ir senesnės (lengvesnės).

Stengiausi pabrėžti visas pamokos dalis, sudominti mokinius SMART board’o teikiamomis galimybėmis. Kiek pavyko, o kiek ne, sunku pasakyti. Save vertinčiau 8-etu. Yra kur tobulėti. Didesnį dėmesį reikėtų sutelkti į medžiagos atrinkimą ir mokinių darbą pamokos metu.

Kolegos įvertino pamoką gerai. Įspūdį padarė SMART board’as. Sulaukiau keletą pastabų (korektiškų), jos man labai reikalingos. Jei nematai savo trūkumų – nėra tobulėjimo kelio.

Padėkoti norėčiau pavaduotojai. Jūsų žodžiai suteikė tikrai daug motyvacijos darbuotis toliau ir siekti užsibrėžto tikslo. AČIŪ.

Penktadienį (kaip ir buvau minėjęs), mūsų mokykloje lankėsi švietimo ministras G. Steponavičius. Kartu su juo buvo atvykęs ir patarėjas A. Lakštauskas. Žinoma, ministrą lydėjo kiti politikai, taip pat Telšių švietimo skyriaus vadovai.

Susitikimas vyko aktų salėje. Prie įėjimo mokiniai prisegė svečiam mūsų mokyklos ženklelius. Kaip ir sakė Steponavičius, susitikimas truko “pamoką”, t.y. 45 minutes. Labai trumpai ministras aptarė dabartines švietimo naujoves ir problemas, pusę laiko skirdamas dialogui su mokytojais, mokiniais, tėveliais. Norėjosi ilgesnio bendravimo, tačiau ministrui reikėjo aplankyti dar keletą įstaigų. Nežiūrint į tai, sutarėm dėl dvikovos krepšinio aikštelėje.

Po visų kelionių į Telšių mokymo įstaigas, Steponavičius grįžo pas mus į mokyklą. Teko pripažinti, ministras neblogai palaiko savo fizinę formą. Protingai žaidžia, neskuba, nedaro klaidų ir tikrai taikliai mėto.

Jei lyginčiau pas mums buvusius seimo narius ir švietimo ministrą – kaip diena ir naktis. G. Steponavičiuje nesimato arogancijos, pasipūtimo. Paprastas, dalykiškas ir tuo pačiu ryškus lyderis.

Jūsų dėmesiui trumpas video iš ministro kalbos (nelabai kokybiškas, pirmą kartą išbandžiau šią funkciją) ir keletas nuotraukų.

(l.rytas.lt/nuotrauka)

Rytoj mūsų mokykloje lankysis švietimo ministras G. Steponavičius. Labai jau netikėtas vizitas. Mokykloje visi sukelti ant kojų. Vyksta pasiruošimas pradedant mokiniais, baigiant švietimo skyriaus klerkais.

Pasak direktoriau, ministras norės pasikalbėti su mokytojais ir mokiniais. Tikėkimės, kad garbės paklausinėti Steponavičiaus turėsime visi, net ir tie, kurie nėra švietimo profsąjungos nariai.

Turiu ir aš vieną klausimėlį. Vakar geografijos mokytojų asociacijos pirmininkas Rytas Šalna pranešė liūdną naujieną. Geografijos valstybinio egzamino įgyvendinimas nusikelia iki 2012 metų.

2009 m. birželio mėnesį susitikime, kuriame dalyvavo ŠMM, LGMA, ŠPC ir NEC atstovai, susitarta, kad visų bendromis pastangomis geografijos egzaminas turėtų būti įvestas 2011 metais. Nors NEC labai tam prieštaravo, tačiau vis dėlto buvo sutarta, kad rimtų kliūčių egzaminui įvesti nėra. Deja…

LGMA anuomet buvo informuota, kad sprendimas dėl valstybinio geografijos egzamino patvirtinimo turi būti padarytas rugsėjį. Tačiau dėl nežinomų priežasčių sprendimas užsitęsė ir dabar jau sklando kalbos, kad 2011 metais valstybinio geografijos egzamino dar neturėsim. Jis, greičiausiai, bus įvestas tik 2012 metais.

Toks kažkieno sprendimas už geografų akių yra nederantis švietimo vadybos pavyzdys. Ypač keista tai, kad iki šiol geografijos mokytojų bendruomenė oficialiai neinformuota dėl tokio sprendimo motyvų. Nors jie gali būti labai rimti, tačiau naujieji švietimo vadybininkai vėl pamiršo, kad yra mokytojai, kad Lietuvoje yra geografijos mokytojų asociacija.

Laukiame atsakymo iš viršaus..

 

NEC – tai lyg koks “VIP klanas”. Su nieko nesitaria, nediskutuoja. Rytas Šalna nekartą yra minėjęs, kad neranda su NEC jokių kontaktų. Jie priima sprendimus su niekuo nesitardami ir niekam nieko neaiškinę.

Bus įdomu išgirsti švietimo ministro nuomonę. Nors mažai tikėtina, kad jis žinos šią problemą. Bet bandyti verta.

Per savaitgalį pasistengsiu sudėti visus įspūdžius iš šio susitikimo.

(asq-education.co.uk/ nuotrauka)

Laikrodis rodo 00.16 valandą. Sekmadienio kaip ir nebūta. 17 valandą pradėjau tvarkyti mokyklinį popierizmą ir tik dabar galiu ramiai atsikvėpti. Nors tą “ramiai” reikėtų suprasti sąlyginai. Mintyse dar laukia surikiuota eilė darbų.

Štai ir visas mokytojo darbo malonumas. 5 valandos skirtos popierizmui ir pasiruošimui pamokoms. Sakysit “ką tiek galima veikti ?”. Pasirodo galima, tiksliau – reikia…

Juokingai skamba pasakymas, kad mokytojas turi begales laisvo laiko. Atpyliai 6-7 pamokas ir laimingas keliauji namo. Kas čia per pasiruošimai?! Yra knyga, yra pratybų sąsiuvinis. Papasakoji temą, liepi kai ką pasirašyti ir viskas.

Jo… Ir vėl sakysit “ko čia verkšleni, pats pasirinkai tokį darbą”. Sutinku. Tik ar daug norinčių atsirastų mane pakeisti… Dabar suprantu, žiūrėdamas į vyresniuosius mokytojus, kaip pedagoginis darbas pakeičia žmogų. Metai iš metų besikartojanti įtampa, stresas, nuolatinis lėkimas. Galvojate, kad vasaros atostogos atperka tai – klystate. Per mokslo metus atiduotų psichologinių ir emocinių jėgų neįmanoma atstatyti 100 proc. Gal net atvirkščiai. Toks ilgas laiko tarpas išmuša iš vėžių. Po to labai sunku reabilituotis.

Bet vis tiek patinką tai, ką darau. Gal kaltas pašaukimas… Gal noras bendrauti su jaunimu… Nors jis dažnai skaudžiai nuvilia. Tačiau užsimerki, atsidusti ir dirbi toliau.

Esu sau pasakęs. Plius minus 5 metai darbo mokykloje. Daugiau nereikia. Malonumas gali virsti lažu tiek man, tiek mokiniams. Kol dar suprantu juos ir galiu sudominti – dirbsiu. Ateitis parodys…

Darbe užsibuvau iki puse šešių vakaro. Visokio popierizmo pilna. Artėja pusmečio pabaiga, tai ir mokinių darbų begalės. Geriau mokykloje viską susitvarkyti nei temptis šūsnis popierių namolio.

Pradarius laukines mokyklos duris pasijutau lyg būčiau įžengęs į sniego pasaką. Visi medžiai apsitraukia šerkšnu. Balti balti. Oras prisipildęs dviem nesuderinamais klimato reiškiniais – drėgme ir šalčiu.

Žingsniavau su nuostaba. Norėjosi kuo greičiau grįžti, čiupti fotoaparatą ir bėgti įamžinti tokį pasakišką vaizdą.

Pagaliau mažasis augintinis pradėjo cypauti. Nieko neliko kaip vesti jį laukan ir bandyti fotografuoti. Nelabai išėjo. Mūsų taksiukui rūpi apeiti ir apuostyti visas pakampes. Taip, kad teko užfiksavus keletą kadrų bėgti paskui jį.

(sos03.lt/nuotrauka)

Niekada nebuvau priklausomas nuo socialinių tinklų. Nors one.lt anketą tikrindavau po kelis kartus per dieną (prieš 3-5 metus). Ar tai galima laikyti priklausomybe? Sakyčiau nelabai. Savo laiku, tai buvo mados klyksmas. Visi draugai kėlėsi į šį soc. tinklą. Negalėjau likti nuošalį. Pazintys.lt, draugas.lt ir kiti, neviliojo. Jie orientavosi į pažinčių paieškas, man patiko bendrauti su tais, kurie jau yra draugai.

Tiesa, dar būta ir klasės.lt. Pirmasis tinklo variantas buvo priimtinas. Galėjau susisiekti su savo buvusiais klasiokais. Užregistravau ir studijų grupę. Tardavomės dėl susitikimų. Po kurio laiko šis soc. tinklas kardinaliai pasikeitė. Mano subjektyvia nuomone – į blogąją pusę. Iš noro būti tobuliems gavosi šnipštas. Prisijungimas tapo labai apsunkintas. Neturėjau didelio ūpo ten tūnoti bandant atkasti savo senosios registracijos duomenis.

Prieš metus, mano gyvenime atsirado blog’as, kuris iš pagrindų pakeitė nuomonę apie internetą ir technologijas. Gavau daug patirties ir žinių skaitydamas kitų tinklaraščius. Tuo pačiu metu atsiranda twiteris + lietuviškas atitikmuo Blakė. Pabandžiau – nepatiko. Mikroblog’ams reikėjo daug laiko, o išliekamosios vertės mažai.

Atsiradus blog’ui susipažinau ir su facebook’u. Iškilo naujas mados klyksmas – iš one.lt keliauti į pastarąjį socialinį tinklą. Gal ir nebūčiau pasidavęs šiai bangai jei ne incidentas su one.lt. Dingo manoji anketa. Nors ji man buvo reikalinga tik dėl poreikio susisiekti su senais draugais. One.lt registracijai žinoma į tai buvo nusispjauti, todėl nebesiryžau kurti naujos.

Taip atsiradau facebook’e. Jis nepatiko dėl  galybės funkcijų. Paprasčiau sakant man, kaip mažai pažengusiam vartotojui buvo sunkoka susigaudyti. Tačiau paskutiniu metu pradedu įsisavinti facebook’o galimybes. O jos tikrai didelės. Kiekvieną dieną atrandu kažką svarbaus ir tinkamo. Jame galiu reklamuoti savo blogą, tam sukūriau atskirą registraciją. Neviską įmanoma sudėti į tinklaraštį, todėl likusius pastebėjimus bandau talpinti į facebook’ą.

Gerai gerai, prisipažinsiu, nemažai laiko praleidžiu FarmVille. Draugė “įvedė” į jį. Tapau fermeriu . Atrakcija nuo dienos darbų.

Dažnai tenka skaityti apie tinkamą pavadinimą straipsniui, įrašui ar pan. Puikiai suprantu, kad šis trumputis žodžių junginys praktiškai nulemia straipsnio (ne)sėkmę. Reikia sugebėti kurti pavadinimus.

Tačiau vis dažniau žurnalistai piktnaudžiauja savo gebėjimu pritraukti skaitytojus. Pirmoje vietoje iškeliamas populiarumas nusisukant nuo gilesnės įžvalgos.

“Mokytojai nenori, kad mokiniai jiems nervus tampytų iki 65 metų” – šiandieninis straipsnis delfi.lt. Jame kalbama, kad mokytojai priešiškai nusiteikę naujojo sprendimo, ilginti pensinį amžių iki 65 metų, atžvilgiu.

Pikta todėl, kad Eglė Samoškaitė (aut.), šiuo savo straipsniu mokytojus vaizduoja kaip piktus, irzlius ir nepatenkintus. Susidaro įspūdis, kad vienintelė žmonių grupė nepatenkinta sprendimu – mokytojai, o tuo tarpu kitiems jis priimtinas. Pavadinimas šaukte šaukia – mokytojai blogi, jie pastoviai šaukia ir mano, kad mokiniai jiems tik tampo nervus!!!

Sunkmetis, įtampa visuomenėje akivaizdi. Vietoj to, kad ji būtų slopinama, daroma atvirkščiai. Nesusilaikiau nepaskaitinėjęs komentarų. Įdomu ar juos skaito pati straipsnio autorė. Jei jos tikslas buvo atspindėti mokytojo specialybę iš blogosios pusės, tai pasisekė su kaupu. Šaunuolė, spaudžiu ranką ir sakau ačiū…