(Asmeninis archyvas/nuotrauka)

Po ilgų mastymų, su drauge nusprendėme, kad ir kaip, bet prie jūros lietuviui privalu nuvažiuoti. Pasirinkome Šventąją galvodami, kad čia bus nors kiek mažiau žmonių (klydome). Juolab orų prognozė mums buvo į naudą. Planas paprastas – penktadienį nuvažiuoti į Šventąją, susirasti kambarėlį, nukeliauti prie jūros. Šeštadienį dar kiek pagulėti paplūdimyje ir po pietų traukti namų link.

Galiu pasakyti, kad trumpas atokvėpis mums pasisekė. Kelionė truko pusantros valandėlės. Nesutikome jokių kamščių. Šventosios prieigose laukė begalės žmonių, kurie siūlė gyvenamąjį plotą. Vis gi surizikavome apžiūrėti pačio miestelio centrą, vildamiesi ten rasti kokį namelį.

Ir čia, kaip aklom vištom grūdas, pasitaikė skelbimas – dvivietis kambarys, parai 50 litų. Iki jūros 10 minučių kelio. Dviem kambariam skirtas tualetas, šaldytuvas, karštas vanduo duše 9 minutės – 3 litai. Gal būt pasiūlymas ir nepigiausias, bet nusprendėme netaupyti šioje situacijoje.

Parkeliavome iš paplūdimio raudoni kaip vėžiai, nusiprausėme, pailsėjome. 22.15 valandai įsigijome bilietus į Manto koncertą “Titanike”. Turėdami pora laisvų valandėlių prisėdome kavinėje užkąsti.

Manau apie maisto kokybę nereikia čia daug ir pasakoti, patys esate su tuo susidūrę. Žmonių daugėjo kas minutę, padavėjos nespėja, klientai pyksta. Žodžiu reikia suprasti, kad pajūrio kurortai skirti ne valgių gurmanams.

Manto koncertas tikrai šaunus. Nors trumpas, bet užteko ir to, kad gauti neblogą dozę geros nuotaikos. Šis dainininkas moka daryti šou. Tikrai nesigailim apsilankę.

Po koncerto (apie 24 val.), gyvenimas Šventojoje tik prasidėjo. Tačiau mums pakako 3 valandų gulėjimo paplūdimyje bei vakaro programos. Todėl pasukome nakvynės vietos link.

Šeštadienio diena tikrai buvo be proto karšta. Kojos svilo stovint ant smėlio. Ištempėme 2 valandėles, nes iš po vakarykščio deginimosi skaudėjo visas kūnas. Atsiskaitę su kambario prižiūrėtoju bei nupirkę suvenyrų namiškiams, pajudėjome iš Šventosios.

Žinoma kaip be HBH. Niekada nepravažiuojam nesustoje čia pavalgyti. Tik prieš tai teko stebėti 3 kilometrų mašinų kamštį. Karšta, mašinos kaista, keletas matosi jau paleidusios dūmus pro kapotą. Kaip gerai, kas mes važiavome penktadienį, nes šeštadienis spėju buvo beprotiška diena poilsiautojams.

Pritarta švietimo įstatymo pataisai, kuri numato švietimo įstaigų valdymą perduoti valstybės įstaigoms. Pliusas – mažesnis vietinių valdininkėlių kišimasis ir bandymas įtaisyti į darbo vietas “savus”. Minusas – ilgas sprendimų priėmimo terminas ir niuansų nesupratimas tam tikroje situacijose.

(15min.lt/nuotrauka)

@ Leidimas. Netikėtai per žinias išgirstu labai “džiugią” naujieną. Svarstomas įstatymo projektas, leisiantis universitetams patiems disponuoti savo turtu, o varge! Kaip sakoma duok mažam vaikui saldainį. Šiuo atveju naujasis mokslo ir studijų įstatymas pasitarnavo, teigdamas, kad tokia veikla neleistina.

@ Įžvalgos. Račas atkreipė dėmesį į labai įdomią tendenciją, kuri susijusi su švietimo įstatymo pataisomis dėl mokytojų išsilavinimo ir kvalifikacijos. Plačiau nekomentuosiu, užsukit patys ir viską suprasite.

@ Pareigos. Turime naująjį švietimo ir mokslo viceministrą – Vaidą Bacį. Nuo 1999 metų jis vadovavo Šiaulių Didžvario gimnazijai. Kiek teko girdėti atsiliepimų – tai geras specialistas, žiūrėsim, kaip jam seksis susitvarkyti su naujosiomis pareigomis.

@ Kuriozas. Na niekaip negali įsivažiuoti paskolų sistema studentams, niekaip. Štai vienas iš pavyzdžių.

@ Reitingai. Pasirodo Lietuvoje reitinguojamos ir kolegijos, bet ir čia atsiranda klaidų (jei jas galima taip pavadinti).

@ Į priekį. Sunkiai, bet vargais ne galais, Lietuvos aukštosios mokyklos (ir ne tik) suprato nuotolinių studijų reikšmę. Žinoma, iki tokio lygmens koks yra užsienyje dar toloka, bet tikiu, kad ateis laikas.

(civis.lt/nuotrauka)

Vis gi seimas priėmė prieštaringą nepilnamečių apsaugos įstatymą. Nepadėjo ir V. Adamkaus veto. Suprantu, valstybė privalo apsaugoti savo vaikus, bet ne tokiais kvailais įstatymais. Darau išvadą, kad tarp mūsų valdžios vyrų vis dar gaji socialistinė cenzūra, tik ar ji šiuolaikinėje visuomenėje gali badėti ką nors apsaugoti?

Šiandien norėčiau apžvelgti viena iš edukacinių elektroninių projektų “Gamta ir žmogus. Integruotas gamtos mokslų kursas 5-6 klasėms”.

Pasak švietimo ir mokslo ministerijos, šis lietuviškas elektroninis projektas, pasauliniame geriausio elektroninio turinio konkurse “World Summit Award” tapo nugalėtuoju.

Visų pirma malonu, kad iš vis tokie projektai vykdomi Lietuvoje, panašių – galima ant pirštų suskaičiuoti. Informacinės technologijos pas mus žengia sparčiu žingsniu į priekį, deja mokyme jos kol kas naudojamos vangiai.

Būtu sunku pasakyti, į kokią tikslią sritį orientuota šios svetainės informacija. Tačiau dominuoja gamtamokslinis mokymas (fizika, chemija, biologija).

Vizualiai tinklapis paruoštas gana paprastai, tačiau tai tikrai nesumenkina projekto. Gal net atvirkščiai, minimalizmas  suteikia jaukumo ir paprastumo. Akį traukia pieštos ir įgarsintos demonstracijos, pvz. kaip susidaro garso bangų atspindys. Vaizdą galima pasididinti per visą ekraną. Žinoma yra galimybė pasinaudoti pagalba bei atsisiūti demonstraciją į savo kompiuterį.

Mokiniams (ir ne tik) tikrai patiks laboratoriniai, pavz. energijos virsmai. Naudojantis pateikta instrukcija galima atlikti tam tikrus bandymus. Įdomus dalykėlis, verta pabandyti.

Tinklapyje rasite žodyną ir enciklopediją bei testų bloką.

Visko aprašyti manau nereikia, tiesiog apsilankykite ir išbandykite. Gal būt kas turite vaikų, jiems tikrai turėtų patikti ir juolab tai naudinga, o ir patiems tėveliams (ar šiaip smalsiems žmonėms) ne prošalį pasitikrinti savo žinias.

(egzaminas.blogas.lt/nuotrauka)

Skaitydavau straipsnius apie stojamųjų egzaminų pasikeitimą. Gaila abiturientų. Atrodo viskas suplanuota ir staiga viskas pasikeičia.

Bet perskaičius apie panelės sudaužytas viltis įstoti į geografiją VU pasidarė neapsakomai pikta.

Pagrindiniai dalykai, norint šį dalyką studijuoti – lietuvių ir geografija. Staiga viskas apsivertė aukštyn ir vietoje lietuvių kalbos tampa reikalinga matematika! Ne, nu nors imk ir išspardyk šiknas tiems “mieliesiems”, kurie sugalvojo tokią didžiausią nesąmonę.

Baigiau geografiją VPU ir tikrai žinau, kas svarbiausia šiam dalykui. Matematikos niekada nemėgau, o ir jos studijų metu būta tikrai minimaliai. Statistika ir kartografija – tai studijų dalykai, kuriems buvo reikalingos matematinės žinios, bet tikrai ne tokio lygmens, kad reikėtų laikyti valstybinį egzaminą.

Lietuvių kalba – suprantu, tai kertinis dalykas ir kiekvienam privalus. Antroje vietoje žinoma privalo būti geografija. Viliuosi, kad kada nors turėsime ir valstybinį geografijos egzaminą. Bet kam čia kišti matematiką??? Aš sakyčiau, kad svarbiau už ją yra istorija, biologija, fizika. Nes tikrai nemažai reikėjo žinoti apie šiuo dalykus.

Žinoma visko negalima, o ir nereikia sukišti mokiniui (būsimam studentui). Tačiau daryti tokius “žaidimus” su žmonių viltimis tikrai nevalia. Tikiu, kad nemažai būsimų geografų prarado tiek VU, tiek ir VPU.

(tixik.com/nuotrauka)

Kiekviena valstybė turi savo statinius-simbolius. Ne išimtis ir JAV. Nacionaliniu pasididžiavimu amerikiečiai laiko Laisvės statulą. Tai 46,6 metrų aukščio bei 205 tonų svorio, vario ir plieninio korpuso statula, kuri pastatyta atskiroje saloje Niujorke.

Joje vaizduojama moteris su toga ir karūna, turinčia septynis spyglius. Kairėje rankoje moteris prie krūtinės laiko lentelę, o dešinėje – iškeltą fakelą.

Laisvės statula simbolizuoja JAV ir Prancūzijos draugystę. Ji buvo sukurta ne Amerikoje, o Paryžiuje – tai prancūzų liaudies dovana amerikiečiams (daigiau istorijos čia).

National Geographic siūlo apžiūrėti šį statinį tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus.

Norėdami pamatyti kelionės prie Laisvės statulos vaizdus, apsilankykite bonzur.lt.

Na ką, sveikinu (jau oficialiai) Dalią Grybauskaitę, tapus LR prezidente. Pirmoji prezidentė moteris! Ne itin lengvas kelias laukia šios asmenybės, bet manau, kad tai tikrai tvirta moteris.

Turbūt pastebėjote, kad per TV vis dažniau šmėžuoja universitetų reklamos. Daugiausia tam lėšų skiria VGTU ir VPU. Tik ar graži videoreklama gali atstoti mokslinės veiklos plėtojimo kokybę…?

Tiek metų atidirbta technika. Deleguojama, kad ieškomi patys geriausi specialistai atlikti šį darbą. Ir štai rezultatas – NEC vertindama abitūros egzaminus sugebėjo suklysti 1,3 tūkstančius kartų.