(vtv.lt/nuotrauka)

Delfi.lt publikuojamas straipsnis “bendrojo lavinimo mokyklose tylos pasauliui užtrenkiamos durys”. Čia ir išryškėja žurnalistų “aklumas” arba nemokėjimas įsigilinti į problemą. Todėl žmonės ir susidaro klaidingą nuomonę vien perskaitę tokius pavadinimus.

Ar gi mokyklos kaltos dėl to? Straipsnyje kalbama, kaip sunkiai sekėsi klausos negalią turinčiam berniukui pritapti bendrojo lavinimo mokykloje ir kaip mama džiaugėsi jį pradėjusi leisti į specialiąją mokyklą.

Visada sakiau, kad kol kas, bendros mokyklos yra nepasiruošusios dirbti su tokiais vaikais. Gal ne kiek pačios mokyklos, kiek pati visuomenė dar labai sunkiai supranta šio reiškinio svarbą. Visų pirma nesutvarkyta finansavimo problema. Faktas vienas, kad tokiems vaikam reikia papildomos pagalbos, kurios deja negali suteikti paprastas mokytojas. Juk klasėje sėdi dar apie 25-30 mokinių, su savo norais, pageidavimais.

Įsivaizduokite 45 minutes trunkančią pamoką. Per šį laiką mokytojas PRIVALO: patikrinti jau išeitą temą (padaryti apklausą), išdėstyti naują temą (tiek teoriškai, tiek praktiškai), užduoti namų darbų užduotis. O kur dar laikas, per kurį tenka atsakinėti į mokinių klausimus, pagaliau pareikšti pastabėles ir pan. Profesionalus mokytojas visą tai darys kūrybiškai ir įdomiai, deja tai atima dideles laiko sąnaudas.

Kur į šias 45 minutes įterpti darbą su negalią turinčiu vaiku, kada spėti prie jo prieiti ir paaiškinti (o tam tikrai neužteks 5 minučių). Sakoma, kad visuomenėje vykstantys reiškiniai vis greitėja, ne išimtis ir klasikinė pamoka. Juk vaikai tobulėja, su kiekvienu laikmečiu keičiasi ir jų mastymas.

Kas buvo padaryta su labai gražiu šūkiu – “neįgalius vaikus būtina integruoti į visuomenę!”. Va ir priintegravo. Nukentėjo tiek jie, tiek aplinkiniai. Tik ne tokiais būdais reikia atlikti šią pareigą.

Žinoma, nesu už tai, kad šiuos vaikus sukišti į atskiras įstaigas ir laikyti juos ten kaip kokius atsiskyrėlius. Sovietmečiu tai buvo įprasta, todėl iki šiol išlikusi neigiama nuomonė apie žmones su negalia.

Tiesiog manau, kad jiems geresnės sąlygos sudarytos įstaigose, kurios tiesiogiai užsiima neįgalių vaikų lavinimu. Bendrojo lavinimo mokyklų vaikai galėtų (o gal net ir privalėtų) lankytis tokiose įstaigose, bendrauti su jų gyventojais. Čia manau galima įvairiu integravimo modelių sukurti, žymei humaniškesnių ir nereikalaujančių milžiniškų išlaidų, o rezultatas gautųsi daug kartų geresnis.

(oecd.org/nuotrauka)

Švietimo ir mokslo ministerijos puslapyje užtikau tarptautinio tyrimo TALIS (Teacheng and Learning International Survey) publikuojamus rezultatus.

Kuo šis tyrimas ir jo rezultatai įdomūs? Visų pirma sudomino keliamas tikslas – pateikti svarbius, patikimus tarptautinius rodiklius ir analizę apie mokymąsi. Tyrimo metu surinkta vertingų išvadų apie mokytojo darbo veiksmingumą ir paskaitas, mokymo praktiką, vertybines nuostatas, profesinės kvalifikacijos tobulinimo galimybes, lyderystės mokykloje plėtotę.

Reikėtų paminėti, kad tarptautinis tyrimas apėmė 24 pasaulio šalis. Lietuvoje dalyvavo 3535 mokytojai iš 206 mokyklų ir jų direktoriai. Manau tai, kad tyrimą koordinuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (o ne ŠMM parinktos neaiškios organizacijos) leidžia tyrimus laikyti gana objektyviais.

Teigiamos pusės:

• Lietuvos pedagogai pamokose linkę daugiau taikyti aktyvius mokymo metodus nei tarkim tokių valstybių kaip Islandijos, Austrijos, Australijos, Danijos, Estijos mokytojai.
• Lietuvos mokytojų pamokos laikas naudojamas pakankamai veiksmingai – per 80 proc. skiriama faktiniam mokymui.
• Lietuvos mokytojai atsiliepimus apie jų darbą vertina kaip teigiamą reiškinį.
• Lietuvos mokytojai išsiskiria noru tobulintis dalyko turinio ir metodikos srityse.

Neigiamos pusės:

• Lietuvos mokytojai mažiau dėmesio skiria tobulinimuisi informacinių technologijų srityje.
• Lietuvos mokytojams trūksta mokymo priemonių ir įrangos.
• Lietuvoje dirba mažiau jaunų pedagogų.

Kaip jūs manote, ar šis tyrimas atspindi esamą situaciją tarp Lietuvos pedagogų?

(krizeine.lt/nuotrauka)

Nesenai viename iš savo įrašų kalbėjau apie universitetų situaciją po studento “krepšelių” dalybų. Kartu bandžiau padiskutuoti apie šių įstaigų ateitį.

Pasirodo permainų banga kur kas didesnė nei buvo galima įsivaizduoti. ŠMM pareiškė, kad palaiko ir skatina planus tų universitetų jungimuisi, kurie surinko mažiausiai krepšelių.

Žinoma nusistovėjusią tvarką bus tikrai sunku reformuoti. Savi interesai – pagrindinė kliūtis, juk jungiantis automatiškai mažėtų “šiltų” vietų, kuriose sėdi įtakingos personos.

Dar reikėtų paminėtu ir principus. Pakalbėjus su keletą draugų, kurie studijavo(uoja) skirtinguose universitetuose, supratau, kad ir patys studentai gana “skaudžiau” reaguoja į kalbas apie jungimąsi (juk kiekvienas galvoja, kad jų mokymosi įstaiga bei specialybė yra svarbiausia ir nepakeičiama). Ką jau kalbėti apie universitetuose dirbančius žmones.

Bet vis gi – kažką keisti tikrai reikia. Nes vis dar murdomės sustabarėjusioje sistemoje.

(National Geographic/nuotrauka)

Liepos 22 dieną įvyko visiškas Saulės užtemimas. Deja šį reginį galėjo stebėti tik Indijos ir Kinijos gyventojai.

Saulės užtemimas – tai reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip uždengdamas Saulės diską. Yra skiriamos 3 užtemimų rūšys.

National geographic taip pat atkreipė dėmesį į šį neeilinį reginį, kuris sukėlė neribotas žmonių fantazijas.

(pavel.lt/nuotrauka)

Pagaliau pateikti duomenis apie tai, kiek, kuris universitetas gavo studento “krepšelių”, paprasčiau sakant – nemokamų vietų. Stebėtis tokiais skaičiais nevertėtų. Tendencijos pasitvirtino. Manau patys universitetai žinojo savo pajėgumą pritraukti “krepšelius”.

Pirmuoju smuiku groja VU, VGTU ir KTU – daugiau nei pusę studento “krepšelių”. Didesnei daliai universitetų teko pasitenkinti žymei mažesniais skaičiais.

Analitikai kalba, kad ateityje tokia aukštojo mokslo politika privesti gali prie dviejų kelių:

• Vyriausybė ir seimas turės atšaukti studento “krepšelį”;
• Universitetai norėdami išsaugoti konkurencingumą privalės jungtis.

Faktus susakiau, o dabar mano nuomonė. Jūs man pasakykite, kuriems velniams Lietuvos Respublikai, kuri turi tik apie 3,34 mln. gyventojų reikalingi 22 universitetai (pagal statistiko departamentą)??? Tai kur čia ta kokybė??? O jos paprasčiausiai nėra, nes mes orientuoti į kiekybę – kuo daugiau, tuo geriau.

Kokiais milžiniškais pinigais maitinamos šios gremėzdiškos įstaigos. Pažiūrėkit, kiek universitetai valdo nekilnojamo turto, kiek darbuotojų ir aptarnaujančio personalo. Ir tokio dydžio šaliai, šis tuntas “mokyklų” ruošia būsimuosius specialistus. O kokia nauda iš viso to?

Aš nenusiteikęs nei prieš vieną universitetą. Tačiau keliu klausimą – kam reikalingi trys pedagoginiai universitetai (Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus)? Juokingai skamba VPU rektoriaus Gaižudžio pasisakymas, kad “krepšelių” rezultatai nespaudžia stipriai į kampą. Šis universitetas jau nuo senai yra “klibinamas” dėl prastos kokybės, tačiau ar imtasi kokių nors reformų, atnaujinimų, pakeitimų?

Kam reikalingas Žemės ūkio universitetas, veterinarijos akademija? Kodėl negalima padaryti taip, kad svarbiausias ŽŪ specialybes perimtų pvz. KTU (daugiau orientuotas į technologijas), o likusias tiesiog padaryti kolegijos lygmenį? Kodėl veterinarijos akademija negalėtų būti pvz. Medicinos universiteto fakultetu?

Čia būtų galima vardinti daug pavyzdžių. Apsiriboju tik jau išsakytais. Bet esmės tai nekeičia. Turim gremėzdiškus darinius (suprask universitetus), kurie siurbia pinigus iš biudžeto ir mainais už tai ruošia bedarbius.

Vėl gi, pasikartosiu, nenoriu įžeisti nei vieno universiteto, tačiau pripažinkim, kad pertvarkos, ir radikalios, šioje sistemoje tikrai reikia.

PAPILDYMAS

Pridedu prezidentės patarėjos nuomonę apie universitetus palietusią reformą. Įdomus požiūris, demokratiškas, gal tai gerai, o gal ir ne…

Šiandien galiu pasigirti dar viena sau padovanota dovana:) Pasinaudojau Blogoute gauta nuolaida ir įsigijau skiną savajam Asusui iš skins.lt.

Visų pirma – tai tikrai gražu. Visai kitaip atrodo kompiuteris. Antra – tai praktiška. Manojo viršus buvo nubraižytas, nes dažnai tampausi šį “aparatą” į mokyklą ir pan. Todėl skinas paslėpė visus defektus.

Patariu ir jums įsigyti tokį skiną. Tai tikrai pakeis nusibodusią kompiuterio išvaizdą ir kartu ją atnaujins.

Apsilankykite skins.lt. Kartu patariu užsukti ir į skins.lt blogą. Čia turėsite galimybių už nedidelę kainą įsigyti ir daugiau įdomių skinų.

(čia pateikta tik mano asmeninė nuomonė, todėl nekvepia jokia komercine reklama).

(obuolys.lt/nuotrauka)

Ar kada nors susimastėte kaip atrodo vandens lašas, kodėl jo forma tokia, kaip ji kinta? Mokslininkai, dėka didelės spartos videokamerų, jau galį atsakyti į šiuos klausimus.

Užvakar pagaliau sulaukiau savo naujojo fotoaparato. Ateina laikas kada žmogus daugiau atsižvelgia į tuos daiktus, kurie suteikia kokybinius pojūčius. Mūsų “olimpus FE-190” jau paseno technologiškai. Tiesiog pabodo žiūrėti į tamsias ar išsiliejusias nuotraukas.

Nesakau, kad šis fotoaparatas blogas. Mažiukas, patogus, pigus. Pradžiai – tai neblogas pasirinkimas. Bet bėgant laikui ir tobulėjant fotografavimo įgūdžiams, supratimas apie geras nuotraukas keičiasi.

Todėl pribrendo laikas keisti šį “seniuką”. Ieškota nemažai. Noriu padėkoti visai blogosferai – kurioje tikrai gali rasti informacijos. Juolab, nemažai blogerių mielai padeda, pakonsultuoja. Mano atveju – didelis dėkui inferno. Patariu apsilankyti jo tinklaraštyje, jei prijaučiate fotografijai, tai šiame bloge tikrai rasite reikalingos ir įdomios informacijos.

Ir štai manasis “žaisliukas” – Canon PowerShot SX1 IS.

Nevardinsiu jo galybių ir visų parametrų. Nes tik šiandien su savuoju augintiniu bandžiau jį gamtoje. Tačiau daugiau teko su Tingiu žaisti nei fotografuoti

(v1.adii.co.za/nuotrauka)

Ir kaltinimai metami ne bet kam, o moksleiviams. Ir Kūno kultūros mokytojas “užkibo”. Na juk čia Didžioji Britanija visko pasitaiko. Tik tie nepatenkinti galėtų pagyventi Lietuvoje šalia mokyklos. O tada jau sužinoti ką reiškia garsas. Žinoma nenuvertinu mūsų mokyklų ir mokinių. Tiesiog juokas ima iš konservatyviųjų britų.

(masternewmwdia.org/nuotrauka)

Lietuvoje stojantieji renkasi socialinius mokslus. Daugelis nori tapti politikais, vadybininkais ir pan. Deja fiziniai ir technologiniai mokslai domina vis mažiau. Žinoma tai kiekvieno pasirinkimas, bet… Šiuo metu gyvename paslaugų visuomenėje, tačiau ją keis informacinė, kurioje pastarieji mokslai vaidins svarbų vaidmenį. Taip, kad reikėtų daryti išvadas…