Misisipė – didžiausia Šiaurės Amerikos upė. Ji išsiskiria savo delta (32 tūkst. kvadr. km), kurią sudaro prieš įtekėdama į Atlanto vandenyną Meksikos įlankoje. Ši teritorija labai pelkėta, žmonės dažnai kenčia nuo potvynių, kuriuos sukelia atklydę tropiniai ciklonai (uraganai). Vis gi deltos prieigos vilioja derlingais dirvožemiais bei šiltu klimatu.

Žemėlapyje matote ir Naująjį Orleaną -  miestą, kurį 2005 metais užklupo uraganas “Katrina”, ko pasėkoje buvo sugriauti dešimtys tūkstančių namų ir žuvo 1,5 tūkst. žmonių. Po trejų metų pertraukos į miestą kėsinosi uraganas “Gustav”.

Šiuo metu Misisipės deltai gresia dar viena kataklizma – užliejimas. Upė nebeatplukdo pakankamai sendimentacinės medžiagos, kuri ir yra pagrindas leidžiantis gyvuoti deltos teritorijai. Kurį laiką buvo manoma, kad apsėmimą galima sustabdyti dambomis bei nuolat jas aukštinant, tačiau be pačios upės atplukdomos medžiagos ši teritorija negalės apsiginti nuo jūros lygio kilimo.

Palydovo bei kompiuterinio modeliavimo pagalba padarytoje nuotraukoje galima matyti, kas laukia Misisipės deltos iki 2100 metų.

Daugiau informacijos National Geographic puslapyje.

(National Geographic/nuotrauka)

Šiuo metu jau tampa mada kurti įvairius projektus, susijusius su laukinės gamtos išsaugojimu. Kartais tai man atrodo perdaug sureikšminta ir išpūsta. Didelės reklamos kompanijos į kurias įtraukiami VIP asmenys (politikai, žvaigždės, milijonieriai ir t.t.).

Vis gi atsiranda projektų, kurie tikrai verti dėmesio ne savo reklaminiais šūkiais, o iškeltais tikslais ir nuveiktais darbais.

National Geographic yra to pavyzdys.

Iki Liepos mėnesio, 66 fotografai turėjo aplankyti 48 Europos šalis. Jų tikslas – savo darbais (nuotraukomis) parodyti, kad Europoje vis dar plačiai paplitusi laukinė gamta, taip paneigdami kai kurių organizacijų perdėm didelę kritiką šia problema.

Buvo surinkta šimtai tūkstančių fotonuotraukų (tai pradėta daryti nuo 2008 metų gegužės mėnesio). Daugelis šių kūrinių, nuo 2010 metų, bus eksponuojami atvirose parodose daugelyje Europos šalių.

Manau šio projekto vadovo žodžiuose atsispindi pagrindinė mintis – “jei mes norime šias vietas ir gyvūnus išsaugoti, mes privalome įkvėpti žmonės taip, kad jie patys panorėtų juos išsaugoti”.

Daugiau informacijos ir nuotraukų National Geographic puslapyje.

Pagaliau išaušo ta diena, kada reikėjo vykdyti duotus pažadus. Jau metus mano draugė svajojo apie taksą. Na kas man beliko. Tai gi šiandien mažas ir juokingas padarėlis mūsų namuose.

Šiaip buvau nusiteikęs skeptiškai. Vis rasdavau argumentu neturėti šuns. Bet prisipažinsiu – tas snukutis sužavėjo ir nuginklavo. Dabar va laksto aplink kojas, bando kandžioti šlepetes:)

Šiandien norėčiau apžvelgti gana praktišką leidinį – “Šalys ir skaičiai 2008”. Nebereikalo jis pavadintas “mažuoju” atlasu. Nuotraukoje norėdamas perteikti jo dydį padėjau rašiklį. Kaip matote, tai tikrai nedidelė knygutė. Vis gi informacijos čia patalpinta nemažai. Nustebino gana kokybiška kartografinė informacija. Pateikta žemėlapių išdėstymo schema. Prie kiekvieno žemėlapio yra linijinis mastelis.

Šiame atlase jūs rasite 7 teminius pasaulio žemėlapius: gamtinį, politinį, gyventojų tankumo, kalbų, religijų. Žodžiu pagrindiniai žemėlapiai, kurių labai dažnai prireikia.

27 pasaulio regionų žemėlapius. Keista, atrodytu nedidukas atlasas, bet gamtinių žemėlapių kokybė gera. Matosi visi objektai, valstybių sienos apvesto raudona spalva (tai tikrai palengvina žemėlapio skaitymą).

195 pasaulio šalis ir faktus apie jas. Čia rasite šalies pavadinimą, geografinį apibūdinimą, geografinius ekstremumus (žemiausia, aukščiausia vietos, ilgiausia upė), vėliavą, sostinę, didesnius miestus su gyventojų skaičiumi, uostus, valdymo formą, gyventojų sudėtį, pagrindinius socialinius ir ekonominius rodiklius.

Trumpus žemynų duomenis ir “’Mažąją enciklopediją”. Pastarojoje surasite didesnę dalį gamtinių ekstremumų kaip pavz. viršukalnės ir ugnikalniai, didžiausios salo, pusiasaliai, vandenynai, ežerai ir pan.

Atlasas tikrai neblogas. Patariu jį įsigyti visiem. Nebūtinai reikia būtu geografu ar šį dalyką studijuoti. Tiesiog tai pravartus dalykas sprendžiant kryžiažodžius ar užsiimant panašia veikla.

Kai kalbame apie teleskopus, dažniausiai juos įsivaizduojame kaip prietaisus, kurie naudojami ant Žemės ar virš jos. Tačiau Iliustruotas mokslas pateikia įdomų straipsnį apie naują specialų teleskopą ANTARES. Jis įrengtas Viduržemio jūros dugne prie Prancūzijos krantų.

Pagrindinis teleskopo tikslas – aptikti vieną mažiausių dalelių Visatoje – neutriną. Apie šią dalelę vis dar žinoma mažai. Neutrinai gali pareiti ne tik per sienas, bet ir kiaurai Žemę. Jie beveik neturi masės ir iki šiol niekas jų nestebėjo tiesiogiai. Vis gi astronomai teigia, kad šios dalelės gali padėti patikrinti teorijas apie Saulės gelmėse vykstančius reiškinius ir sąveikas.

ANTARES paskirtis – stebėti neutritų pėdsakus. Šį teleskopą sudaro sudaro 12 kabelių, pritvirtintų prie jūros dugno. Juos vandens paviršiuje laiko plūdurai. Prie kabelių primontuoti fotodaugintuvai, kurie gali aptikti silpniausią šviesos blyksnį ir paversti sustiprintu elektroniniu signalu.

Reikėtų paminėti ir tai, kad iš šio teleskopo turi naudos ir biologai. Jo pagalba tyrinėjamos Viduržemio jūros gelmių gyvybės formas.

Daugiau nuotraukų ir filmuotos medžiagos galima rasti čia.

(a guy with a camera/ nuotrauka)

@ Pagaliau. Malonu, kad atsiranda tinklaraščai, kurie kartas nuo karto rašo ir apie mokymą bei švietimą. Vienastoks aptaria “atbulo” mokymo privalomus, nors kai kuriais aspektais drįsčiau ginčytis, tačiau nauji vėjai reikalingi. GRANT.lt dviejuose įrašuose kalba apie šiandieninę švietimo padėtį, pirmasis įrašas man asmeniškai sukėlę labai daug klausimų, todėl savo nuomonę išsakiau komentare, kuris turėjo įtakos antros įrašo dalies pasirodymą.

@ Esama padėtis. Tenka sutikti su Pasaulio banko išvadomis – vidurinio lavinimo efektyvumui trukdo per daug mokytojų ir per didelė jų algoms tenkanti švietimo biudžeto dalis. Beabejonės, daugelis pedagogų stos mūru prieš šias išvadas, bet tai tik bandymas išlaikyti seną ir ydingą sistemą. Mokyklos visomis priemonėmis laiko darbo vietas neatsižvelgdami į kokybės aspektą. Mokytojų yra pakankamai, tačiau jų selektyvumas ydingas. Kam laikyti padagogą, jeigu jo darbo rodikliai yra žemi, jei jis nebenori dirbti pedagoginio darbo, neturi jokios motyvacijos. Geriau pusę tokio pedagogo atlyginimo skirti kito materialiniam aprūpinimui, o kita pusė lieka valstybės biudžete – paprasta, bet efektyvu. Juolab, kad mokytojų skaičius linkęs didėti, tik va ar tie žmonės tikrai nori dirbti mokykloje? Nes bandymas pravalyti mokyklas ir pritraukti naujų žmonių gali padaryti meškos paslaugą.

@ Aukštasis mokslas. Keičia tol, kol susigriebia, kad padaryta nesąmonė. Atsirado didvyris Sabatauskas, dabar jis ims, paduos Steponavičių į teismą ir parodys, koks tas švietimo ministras neteisingas ir blogas. Juokingi tie politikai. Valstybės finansuos apie 4 tūkstančius magistrantūros studijų programų vietų ir žinoma daugiausia – vadybos ir verslo administravimo. Normalu, juk pas mus vadybininkų šalis.

@ Egzaminai. Sunku abiturientams. Štai žiopla pavaduotoja nesugeba perskaityti naujausios informacijos ir nurodyti mokiniams, kur jie laikys egzaminus. Politikai sugeba pakeisti įstatymą labai greitai, deja mokinių likimas ne paprastas įstatymas. Nieko keista, kas po tokių tendencijų 55 procentai rinktųsi studijas užsienyje.

@ Juoko namai. Norit pamatyti, kaip diskutuoja mokytojai? O gi užeikit į dialogo puslapį ir patarimas paskaityti šio straipsnio komentarus. Protingų šunų susirinkimas. Kitaip nepavadinsi. Išsilavinę žmonės, bet kiek neapykantos…

(aivaweb.com/nuotrauka)

Šiandien teko garbės sudalyvauti simpoziume. Pirma kartą stebėjau kalbančius ir diskutuojančius kitų šalių mokslininkus. Renginys vyko Šiaulių universiteto bibliotekoje.

Gaila, kad išklausiau tik du pranešėjus, nors simpoziumas tesėsi iki 17 valandos.

Iš vėžių išmušė vienas pokalbis. Deja dėl tam tikros situacijos, šiuo metu, negaliu atskleisti su kuo ir būtent kas buvo aptarta. Faktas tas, kad nei nuotaikos, nei noro, nei motyvacijos likti ir klausytis pranešimų nebeliko.

Kalbant tarp eilučių, galiu pasakyti tik tiek, kad minėtam universitete teka tokios “povandeninės srovės’”, kad baisu net pagalvoti. Gerai, bent tiek, kad aš žinau tik aisbergo viršūnę ir patikėkit – man to užtenka.

O moralas paprastas – studentas neturi jokio balso, jokios reikšmės. Jis reikalingas tik tam, kad atneštų pinigus. Niekam neįdomūs tavo gabumai, žinios. Mokslo vyrų (ir moterų) susireikšminimo lygmuo aukščiausias koks gali būti. Privalai taikstytis, nuolaidžiauti, maldauti. Esi tas žemės vabalas, kurį gali mindyti kas nori.

Nusivyliau savo fakultetu ir viskuo kas ten yra. Dabar tik noriu sulaukti diplomų įteikimo, nors esu minėjęs, kad man tai nebuvo siekiamybė, norėjosi mokslo. Gavau…

Gal būt ateityje viską paaiškinsiu suprantamiau.

Užteks mokslų, laidoju ir norą tęsti doktorantūrą. Jei gyvenčiau Vilniuje ar Kaune, bandyčiau judėti toliau. Bet po 2 metų lakstymo į Šiaulius nebeturiu noro to daryti. Visas jėgas skirsiu sau artimom sritim – geografijai, mokyklai, švietimui. Stengsiuosi daugiau laiko skirti blogo rašymui, gal sugalvosiu naujesnių projektų. Kitais metais laukia vyresniojo mokytojo kvalifikacijos kėlimas. Taip, kad veiklos tikrai turėsiu. O ir Telšių švietimo skyrius yra siūles pagalvoti apie seminarų vedimą.

Startuoja nauja įrašų grupė, pavadinimu – informacijos šaltiniai. Čia pasistengsiu nuolat trumpai apžvelgti: knygas, žurnalus, straipsnius, mokymo(si) priemones, įdomesnius internetinius tinklapius. Žinoma, didesnė dalis šių apžvalgų bus skirtos geografijos mokslui, bet manau, kad vien šia tema nebus apsiribota.

Šiandien mano rankose – gamtinės geografijos kurso santrauka. Prieš keletą dienų ją užtikau žiūrinėdamas “Didaktos” leidyklos internetinį puslapį. Nieko nelaukdamas pabandžiau užsisakyti. Viskas buvo sutvarkyta gana greitai ir štai dabar, šis leidinys guli ant stalo.

Pirmasis įspūdis neblogas. R. Šalna ir G. Motiejuitė pasistengė paruošti tikrai reikalingą mokymo(si) priemonę. Žinoma tai nėra pats idealiausias tokio tipo leidinys, vis gi nemažai čia suvaidino ir komerciniai “vėjai”, tačiau verta paaukoti 8 litus, už kuriuos gausite pagrindą, be kurio sunku būtų įsivaizduoti geografijos mokymą. Santrauką sudaro 6 puslapiai sutrumpintos fizinės geografijos į kuriuos patenka: pagrindiniai terminai ir jų apibrėžimai; nedidelės, tačiau informatyvios iliustracijos; reikalingiausi skaičiai.

Leidinys suskirstytas į skyrius: geografija – Žemės aprašymas; orientavimasis; litosfera; atmosfera; hidrosfera; biosfera; geografinis zoniškumas.

Santrauka pagaminta ant pakietinto popieriaus bei yra išlankstoma. Patogu? iš dalies. Vartyti ją antraip truputėli nervina, paprastas lapų vertimo metodas geresnis variantas. Na, bet čia jau kiekvieno asmeninis reikalas.

Siūlyčiau šią santrauką įsigyti kiekvienam geografijos mokytojui, pasitarnaus ji ir mokiniui, ir studentui, o ir šiaip besidominčiam mokslu žmogui visada pravartu po ranka turėti trumpą geografijos mokslo apžvalgą.

(wordpresstvs.lt/nuotrauka)

Edvinas pasiūlė blogoakciją: papasakok savo blogo ateitį. Neblogas pasiūlymas. Kaip tik baigiau savo mokslus, todėl atsirado laiko savo blogo pertvarkymo darbams.

Kaita – tobulėjimo pagrindas. Tinklaraščiams manau tai itin aktualu. Kažkada buvo kilusi mintis nutraukti šio blogo rašymą. Gal tai pirmoji blogerio krizė? Spėju daugelis iš jūsų buvot susidūrę su šiuo reiškiniu. Tačiau dėka Gedimino ir Inferno šių dvejonių atsikračiau ir kibau į rašymo darbus.

Idėjų būta nemažai. Viena reikšmingiausių – naujo tinklaraščio kūrimas. Buvau net ir domeną nusižiūrėjęs geografijavisiems.lt, išbandžiau blogofermų siūlomas paslaugas. Šį projektą norėjau skirti geografijos mokslo populiarinimui. Dėti jame naudingas nuorodas, knygų ir kitų geografinių šaltinių pristatymus. Žodžiu tikslas ir uždaviniai suformuoti. Tačiau, abejonės dėl laiko stokos ir reikalingumo, pristabdė šio projekto rengimą. Gal būt ateityje jam ir bus lemta išvysti dienos šviesą.

Nuo šiol, visas dėmesys bus skiriamas šiam tinklaraščiui. Per vasarą pasistengsiu atlikti šiuos techninius darbus:

• Pakeisti patį pavadinimą “Geoinformacija” paliekant tik “altajus.net”.
• Praplėsti temų sąrašą ir pridėti dar vieną valdiklių juostą.
• Sutvarkyti atskirus puslapius talpinant juose naudingas nuorodas ir pan.

Ateities tendencijos:

• Daugiau dėmesio skirti kitų blogų informacijos sklaidai šiame tinklaraštyje (nors mano tema rašančių tikrai mažai).
• Pabandyti pritraukti reklamos.
• Tinklaraštis po metų – tai blogas, kurį mielai renkasi skaityti žmonės besidomintys švietimu, mokykla ir geografijos mokslu. Tikslinę auditoriją sunku būtų apibrėžti – tiesiog žingeidūs žmonės, besidomintys mokslu.

(coolstuff.lt/nuotrauka)

Po ilgo pasiruošimo, sėdime auditorijoje. Prasidėjo magistrinių darbų gynimas. Atsisėdau gale, apsiskleidžiau lapų krūva ir klausau. Mano pristatymo bus klausoma po pertraukos. Taip, kad turiu laiko pasiklausyti, kitų kolegų. Pirmasis savo darbą pristatinėja Arnas. Tema siejasi su sporto mokyklomis. Gal ir įdomu, bet pats pristatymas niūrokas. Skaidrės perpildytos, informacijos masė. Viena komisijos narė gana neigiamai atsiliepė apie statistinių duomenų patikimumą. Su statistika jam sunkoka. Arnas labai gerai moka kalbėti ir plėtoti diskusiją iš konteksto, deja tikslūs procedūriniai klausimai jam sunkokai įkandami.

Keista, bet profesorė Juodaitytė laikosi neutraliai. Tikiuos ji tokia liks ir per mano pristatymą. Arba kaip sakoma – “tyla prieš audrą”.

Keista, bet kolegos gana minimaliai moka elgtis su PowerPoin programa. Pas daugelį nėra net elementaraus fono. Nežinau, gal čia tik aš per daug tam skiriu dėmesio. Juk negali žinoti, ko norės komisija.

Grįžome po pertraukos. Likome septyniese. Nepasakyčiau, kad komisija labai priekabi. Gana korektiški, neprovokuojantys klausimai, tiksliai atsižvelgia į laiko limitą (10 min. pristatymas ir 10 min. klausinėjimas). Tendencija – praeis visi. Žinoma, buvo darbų, kurie tikrai silpnoki. Esant griežtesniam vertinimui, jie tikrai “pakibtų”. Bet juk mes neakivaizdinis skyrius… Jau per pirmąją paskaitą buvo pasakyta, kad pabaigsime visi (tie, kurie išsilaikys egzaminus). Gerai tai ar blogai – spręskite jūs…

Vis bandau kritiškai žiūrėti į savo darbą. Nes per didelis pasitikėjimas savimi man pakišo koja per katedrinį gynimą. Kuo toliau, tuo daugiau matau trūkumų jame. Uždavinėju sau praktiškai neatsakomus klausimus. Padės tai ar ne…? Žiūrėsim.

Vis gi padėjo. Įvertinimas – 10. Nukrito didelė našta. Nors tą suvoksiu manau tik po keleto dienų. Komisijos klausimai nebuvo sunkūs, tik keletas jų truputėlį sukėlė manyje sumaišties. Bet toks komisijos darbas. Ačiū jiems…