(Cayusa nuotrauka)

Problemos, susijusios su naudingųjų iškasenų gavybą, vis dažniau kamuoja mūsų žmoniją. Jau dabar garsiai diskutuojama apie naftos resursų mažėjimą. Vis dažniau, šalys atsisuka į atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip vėjas, saulė, tekantis vanduo, bangos, potvyniai ir atoslūgiai, vidinės žemės šiluma. 

Nesnaudžia ir mokslininkai. Didelės jų pastangos mestos naujų energijos šaltinių paieškai. Pasak “Sciencedaily.com”, JAV geologinės tarnybos mokslininkai teigia, kad Pasaulio vandenyne plyti metano hidratų klodai, kurie ateityje gali būti priskiriami prie neišsemiamų energijos šaltinių.

Metano hidratas labai panašus į ledą, todėl netiesiogiai ši  medžiaga pavadinta  – “Degančiuoju ledu”. Manoma, kad ją galima bus naudoti namų apšildymui ar net kaip automobilių degalų pakaitalą. 

Apie metano hidratų išteklius buvo žinoma jau senai. Tačiau tik dabar mokslininkai pradėjo bandyti juos naudoti kaip energijos šaltinį. Milžiniški klodai metano hidrato aptinkami ties Jungtinėmis Valstijomis, Indija, Japonija

(AirijaOnline.lt nuotrauka)

Jau ilgą laiką Lietuvos populiacija kenčia nuo emigracijos didėjimo.

Panagrinėjus Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis matome, kad nuo 2002 metų iki 2005 emigrantų skaičius auga. Nors imigrantų taip pat didėja, bet jų skaičius išlieka dvigubai mažesnis. Padėtis pagerėja tik 2006 metais. Atrodytų, masiškas išvykimas iš šalies sumažėjo. Dirbančiuosius užsienio valstybėse pradeda vilioti gerėjanti ekonominė padėtis gimtinėje (BVP augimas, bedarbystės mažėjimas ir t.t.)  ir žinoma galimybė būti su šeima. Kiek pagerėja gimstamumo ir natūraliosios gyventojų kaitos rodikliai. Tokios optimistinės tendencijos rodė viltį, kad pagaliau Lietuva sugebės išbristi iš demografinės duobės.

Deja, šių dienų aktualijos vėl pradeda keisti mūsų gyventojų judėjimo kryptis negatyvizmo link. Nors sunki ekonominė padėtis palietė daugelį Europos šalių. Vis gi lietuvaičiai renkasi išvykimą iš Lietuvos ir darbo paieškas svetur – “Atsidūrėme ant trečiosios – po Nepriklausomybės atkūrimo ir įstojimo į Europos Sąjungą – didelės emigracijos bangos slenksčio”.

(www.uztiesanepykstama.blogas.lt)

Sveiki. Jau kurį laiką nerimsta diskusijos apie naująją mokslo ir studijų reformą. Įvairiais rakursais bandoma ją analizuoti, girti, kritikuoti. Į šias diskusijas pasinėrę daugelis visuomenės sluoksnių. Pradedant paprastais studentais, baigiant profesūra ir valdžios vyrais. Nuomonių daug. Kiekvienas bando įrodyti savąjį supratimą.

Šiame įrašę nepateiksiu savosios nuomonės. Tik pacituosiu vieno profesoriaus nuomonę “… geriau bloga reforma nei jokios…”. O toliau – jau jūsų interpretavimo teisė. Siūlau paskaitinėti kai kurių atstovų pasisakymus ir pabandyti pateikti komentarus:

• Vilniaus universiteto profesorius A. Bumblauskas, buvusio prezidento patarėja dr. I. Vaišvilaitė, J. Olekas bei pats švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius.
• Prof. V. Landsbergis.
• Verslo atstovų požiūris į reformą.
• Švietimo ir mokslo viceministrė N. Putinaitė.
• Mokslo ir studijų reforma – naujovės ir perspektyvos.
• Spaudos konferencija “Dėl paramos mokslo ir studijų reformai”.

Negyvoji jūra (arba Mirties jūra) yra tarp Izraelio Valstybės ir Jordanijos Hašimitų Karalystės. Negyvosios jūros pavadinimą davė romėnai, iki tol ji buvo vadinama: „Druskingoji“, „Rytų“, „Asfaltinė“ (kadangi buvo iškasamas gamtinis bitumas). Nors yra vadinama jūra, tačiau morfologiškai tai yra ežeras (izoliuotas, neištekantis ir labai druskingas) kadangi neturi tiesioginio ryšio su Pasauliniu vandenynu.

Manoma, kad Negyvoji jūra “mirė” maždaug prieš 14 tūkstančių metų. Tada beveik visai išdžiuvo Lisano Ežeras, o jo giliausioje vietoje liko negyvoji jūra. Gilesnėse vietose viename litre yra iki 340 gramų druskos. Tai dešimt kartų daugiau nei įprastame jūros vandenyje. Vienas šio ežero vandens litras sveria 1240 gramų. Negyvoji jūra tarp vadinama todėl, kad jos sūriame vandenyje negali išgyventi nei smulkūs, nei dideli gyvūnai. Iš Jordanijos upės į Negyvąją jūrą patekusios žuvys žūsta. Tačiau tai nėra visiškai be gyvybės esantis ežeras. Kai kurie mikroorganizmai gyvena labai druskingame vandenyje, o dėl stiprių žiemos liūčių dykumoje aplink ežerą sumažėjus druskos koncentracijai, ežere gyvybė suklesti. Negyvosios jūros druskos neretai naudojamos kaip gydomasis preparatas. Jūra senka ir, jei planuojami jos gelbėjimo projektai nebus įgyvendinti, ilgainiui visai išnyks.

Negyvoji jūra telkšo 420 m žemiau Pasaulinio vandenyno lygio (tai žemiausia vieta Žemėje). Maždaug nuo 1960 metų, kuomet prasidėjo intensyvus Jordano nuotėkio panaudojimas, ežero vandens lygis nukrito beveik 20 m. Šiuo metu jo metinis kritimas siekia 80 cm. Nuogąstaujama dėl visiško šio vandens telkinio išnykimo. Tai sukeltų jo dugno ir apylinkių dykumėjimą, kaip tai atsitiko prie Aralo jūros. Anksčiau šiaurinę ir pietinę jūros dalis skyrė pusiasalis, tad nukritus vandens lygiui teko iškasti kanalą, kad vanduo patektų į seklesnę pietinę dalį. Neseniai tyrinėtojai paskelbė, kad po 400 metų Negyvosios jūros kritimas sustos dėl natūralių priežasčių. Taip atsitiks dėl dar didesnio vandens pasūrėjimo, o taipogi ir dėl akvatorijos sumažėjimo, bei dėl didesnės požeminio vandens prietakos. Manoma, kad vandens lygis stabilizuosis 510 m žemiau Pasaulinio vandenyno lygio, o šios jūros gylis tebesieks apie 200 m. Tuo pačiu teigiama, kad dalis mikroorganizmų tokio druskingumo neištvers.

Vandens išgarinimo būdu iš Negyvosios jūros išgaunamas: magnis, kalis, kalcis, manganas, jodas, kiti naudingi elementai. Tūkstančius metų šis mineralų prisotintas vanduo naudojamas kaip gydomoji priemonė. Šiame ežere taip pat buvo išgaunama balzamo Egipto faraonų mumifikacijai.

Po ilgų dvejonių nusprendžiau pakeisti blogo išvaizdą. Senajai trūko rimtumo. Gražu, bet nelabai praktiška. Vėl buvai pasinėręs į temų paiešką ir blogerių įrašų, apie tokį keitimą, skaitymą. Dabartinę temą turėjau jau senai, tik vis nedrįsau jos panaudoti. Gal ji ir minimalistiška, bet bent jau atspindės BLOg’o paskirtį.

Kol kas trūksta teorinių žinių tam, kad galėčiau profesionaliai keisti BLOG’o išvaizdą. Darbas su HTML – tamsi sfera. Žengiu tik pirmuosius žingsnius ir jie tikrai sunkūs. Trūksta tam ir laiko. Ateityje pasistengsiu šias žinių spragas užpildyti.

Štai keletas renginio foto.

Prieš kelesdešimt minučių baigėsi Kudabos konkursas. Turiu keletą minučių, todėl pabandysiu apibendrinti šį renginį. Konkursas ruošiama Vilniaus pedagoginiame universitete kiekvienais metais, kovo pabaigoje (šeštadienį). Olimpiada (galima sąliginai ir taip ją pavadinti) skirta garsaus Lietuvos geografo – Česlovo Kudabos garbei.

Į universitetą suplaukia kartais net iki tūstančio dalyvių (bent jau mano studijų laikais tai tikrai) iš daugelio Lietuvos mokyklų. Šiais metais manau skaičius buvo ne ką mažesnis. Dalyviai suskirstomi pagal klases (6, 7, 8, 9, 10, 11-12). Kiekvienai klasei sudaromos skirtingos užduotys. Atvykęs dalyvis privalo užsiregistruoti, tam kad gautų savo numerį, kurio pagalba visa masė mokinių paskirstoma į auditorijas. Užduotims atlikti duodamos 2 valandos.

Mokytojai dažniausiai kviečiami į universiteto aktų salę. Pateikiama informacija ir skaitomas pranešimas. Šiais metais savo tyrinėjimus Grenlandijoje pateikė profesorius – geologas (gaila nepamenu pavardės). Pristatymas buvo įdomus, nuotraukos tikrai įspūdingos (geografijos mokytojams tai tikrai), gaila, tik kad profesoriaus šnekėjimas pasitaikė labai jau monotoniškas.

Nuostalgija užvaldė pamačius užraša “Gamtos mokslų fakultetas”. Čia praleisti 4 metai. Ir tikrai daug ką atiduočiau, kad galėčiau vėl sugryšti į juos. Tie patys koridoriai, auditorijos, nuvergę, bet tuo pačiu malonūs dėstytojų veidai. Nesigailiu baigęs Vilniaus pedagoginiame geografiją.

Penktadienis baiktas. Kartu ir renginys. Daug vargo, daug nervų, bet manau, kad viskas pasisekė neblogai. Mokyklos foje pertraukų metu susirinko nemažai mokinių. Nuo mažųjų iki dvyliktokų. Skaidrės sudomino visus. Gera buvo matyti, kad mokiniai susidomėję stebi vaizdinę medžiagą.

Renginio uždarymas vyko mokyklos vidiniame kiemelyje. Susirinko pradinukai su savo darytomis gėlėmis. Aštuntokės gražiais žodžiais pradėjo uždarymą, devintokės mergaitės perskaitė savo eiles ir viena iš devintų klasių sudainavo anglišką dainą apie Žemės išsaugojimą. Kaip galutinis akcentas – pradinukai “sodino” savo gėlytes kiemelio gėlynėlyje.

Oras pasitaikė geras. Saulės spinduliai pagyvino renginį, įnešė nuotaikos. Norėčiau padėkoti biologijos, anglų kalbos ir muzikos mokytojoms. Be jų šis renginys tikrai nebūtų įvykes. Žinoma didelis indėlis ir iš pavaduotojos pusės.

Na, o antipadėką norėčiau pasakyti tiems, kas sugebėjo pradanginti Žemės vėliavą (taip… deje, bet vėliava nebuvo iškelta), kai kuriems administracijos nariams už neveiksnumą bei mokytojams už pesimistinius pasisakymus dėl renginio organizavimo techninės dalies.

Renginio „Žemės diena“ programa (kovo 20 diena, penktadienis)

1. Žemės vėliavos pakėlimas (po 1 pamokos, prie paradinių laiptų)

2. Vaizdinės medžiagos „Neregėta Lietuva“ pristatymas (po 2 pamokų, pirmame aukšte)

3. Vaizdinės medžiagos „Globalinės problemos“ pristatymas (po 3 pamokų, pirmame aukšte)

4. Renginio uždarymas (po 4 pamokų, kiemelyje arba aktų salėje – priklausomai nuo oro sąlygų)

• 8-9 klasių mokiniai kviečiami kurti ketureilius skirtus Žemei.

• Minint Žemės dieną kviečiame visus prisidėti savo apranga, kurioje vyrautu žalia spalva.

Sveiki, vakar cafe.blogas pastebėjau įdomų įrašą – “Kava skanesnė iš mylimo puodelio”. Norėčiau prisidėti. Todėl pristatau savo puodelį. Tai dovana. Puodelis išsiskiria tuo, kas įpylus karšto vandens, jo išorėje išryškėja nuotraukos vaizdas.

Pirmadienis prabėgo labai greitai ir produktyviai. Štai ką reiškia 5 laisvos dienos. Mokykloje darbus pradėjau nuo pusę aštuonių. Su pavaduotoja sprendėme paveikslėlių sukabinimo problemą. Pasirinkome juos klijuoti prie lango. Vaizdas gavosi tikrai neblogas.

Su biologijos mokytoja per laisvą pamoką apvaikščiojome visas pradinių klasių mokytojas. Jos mielai sutiko prisidėti prie renginio. Pradinokams reikės pasiruošti iš popieriaus ir medinių lazdelių gėles bei ant jų užrašyti palinkėjimus Žemei. Jų pagamintos gėlės manau bus gražus renginio pabaigos akcentas. Po pamokų teko važiuoti ir į parduotuves ieškoti lazdelių, vis gi taupymo vajus neaplenkia ir mokyklų

Galvos skausmu lieka vestibiulyje esančios sienos apipavidalinimas. Turiu vieną idėją. Ją įgyvendinti bandysiu poryt padedant savo auklėtinių. Rytoi turėtų paaiškėti ir viso renginio planas. Tada manau susidėlios visos padrikos renginio plano dalys į vieną.